Jurgis Kunčinas – Glisono Kilpa

img1Eglius (ištikimiausia komentatorė) sakė, jog jai sakė, kad Kunčinas nė vienoje kitoje knygoje tiek negėrė. Tikrai negaliu nesutikti.

Anksčiau buvau skaičiusi “Tūlą” ir ją įsimylėjau. Todėl ir iš “Glisono kilpos” tikėjausi daugiau. Siužetas (manau gana būdingas ir R.Gaveliui) paprastas: Jau amžiną atilsį Jeronimas Jaras, tiksliau jo dvasia, pasakoja savo gyvenimo istoriją pašaukta paties pasakotojo. Nes tas niekaip negali pamiršti. O Jeronimo Jaro gyvenimas nei šioks, nei toks. Keičiaisi sugėrovai, landynės, moterys. Viena kita jų jam rūpi, bet ir jas jis atsainiai paleidžia, o dažniausiai viskas baigiasi atsainiu seksu. Atrodo, kad vieną akimirką Jeronimas prabus ir taps tautos atgimimo švyturiu. Bet ne.

Nenorom grįžtu pas tave, Jeronimai Jarai, tariamas mano antrininke, dvasios bičiuli. Tarsi pelkės burbulas pasikeli nuo tamsaus dugno, murmteli kaži ką, papt,  ir nėra, vėl dingai. Nei kviestas, nei lauktas, nei – būsiu atviras – pasiilgtas. Amžinas priekaište, mulki nelaimingas!!”

Apie šią knygą labai sunku pasakoti, nes ji pati tarsi apie nieką. Jeronimas pasakoja kaip gyvena pas Ofeliją. Jeronimas vaikšto miške. Jeronimas plaukia upe. Tyras ir nesudrumsčiamas sąmonės srautas. Žinoma, negalima labai smerkti J.Kunčino – “Glisono kilpa” yra jo pirmasis romanas.  Todėl autorius dar pasimetęs. Knygoje suplakti prisiminimai, dabartis, ateitis, sapnai, aitvarai, mitologija ir dar visko visko. Atrodytų, aitvaras – labai svarbus romano motyvas, įtakojantis J.J gyvenimą. Bet jau labai blankus ir neaiškus tas motyvas.
“Glisono kilpa” purena dirvą “Tūlai”. Patikėkit, autorius apšilo ir po to “pavarė” 🙂

Baisiausia, kad skaitydama ėmiausi jaustis prakeikta “pižone” dėl to, kad gyvenu nuomuojamam bute, žinau, kur nakvosiu ryt, o jei geriu, geriu kažką gero, o ne “troinoj”. Apima jausmas, kad taip kaip aš gyvenantis žmogus neturi nė menkiausios galimybės sukurti ką nors didingą. Guodžiuosi tuo, kad laikai pasikeitė.

Aš tik užrašiau tavo pasakojimą apie tavo aitvarą. Apie dangaus paukščius, lapes ir saldžią paguodą: nelaimes mes renkamės patys.”

Vertinimas: 5. Aš mėgstu Kunčiną su arbata. Bet “Glisono kilpa” tikrai ne visiems. O dar tie vyrai baltais speneliais ant viršelio… 😡

Kita informacija:

Puslapiai: 308
Leidykla: Nemunas
Metai: 1992

Kaina: 2 lt. Pirkau knygų mugėje, kur “Nemunas” išpardavinėjo senas knygas. Naujesnio leidimo neaptikau.

(c) Rikošetas

Advertisements
4 comments
  1. Grrrr said:

    odieve, icq logus tu įvertinai aukštesniais balais nei Glisono kilpą!!!! shame on you, o gal ir ne, vis tik dėl skonio nesiginčijama, dėl jo mušamasi 🙂

    taip, ji nelengvai skaitosi. bet ji įkvepia. ir tuo pačiu ir iškvepia. bet ką aš čia… galbūt baisiausia yra tai, kad knyga yra baisiai autobiografinė, tai kartais sunku suvokti:).

    “Aš tik užrašiau tavo pasakojimą apie tavo aitvarą. Apie dangaus paukščius, lapes ir saldžią paguodą: nelaimes mes renkamės patys.”

  2. Anita said:

    Turiu, bet vis neprisiruošiu perskaityti. Tik norėjau pasakyti, kad naujesnio leidimo ir nėra – Nemuno vienintelis. Kažką esu girdėjus, kad ketinama perleisti, bet štai Nemuno sandėliukuose jų dar guli tonos. Užeikit į redakcija – duos ir už dyką. O juk vis dėlto PK. Tad mieliau turėti pirmąjį leidimą, nei kokį ten ntąjį. O šiaip ačiū;)

  3. pelkiu baubs said:

    Kažkaip nepadoriai arti autoriaus kalbama. Ir dar su kalbos kultūros klaidom (jas mokykloj įsiminiau). “Pavarė”, “apšilo” – nei varė, nei šilo, sakyčiau. Greičiau “kūrė” ir “komponavo”. “Kilpa” tikrai ne lengvas skaitalas ir atsigulus skaityti neverta – ims supti. Bet atsisėdus ir nutildžius protą, galima pamatyti PARIBĮ žmogiškųjų klajonių.

  4. Agnė said:

    Labai patiko knyga. Pirma, dėlto, kad leidžia puikiai susidaryti vaizdą apie sovietinių laikų gyvenimą ir jo trūkumus:vaidmainystes, kyšininkavimus ir pan. ir suvokti kokie absurdiški laikai buvo, ir žinoma pasidžiaugti dabartimi. Toliau, labai pamokanti gyvenimo istorija: parodo žmogų, kuris nesipriešina likimo vingiam, eina ten, kur neša srovė ir pamatome , kad iš to nieko gero neišeina. Trečia, į knygą lengva įsijausti, nes visa kas aprašoma knygoje lietuviui artima ir pažįstama t.y. gamta, žmonių tipažai, jų gyvenimo būdas, vietos.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: