Alessandro Baricco – Jūra vandenynas

juravandenynasPrieš keletą metų perskaičiau didžiąją dalį lietuviškai išleistų Alessandro Baricco knygų. Kadangi jos man patiko, o pastarosios skaitęs nebuvau, tai vos tik ją pastebėjau, nusprendžiau nedvejoti.

Ši knyga – tai pasakojimas apie jūrą. Jūrą vandenyną. Ir apie žmones. Apie žmones, kuriuos likimas suveda į „Almajerio“ užeigą, esančią atokiame miestelyje, šalia jūros. Apie žmones, kurie yra jūros pavilioti, kuriuos jūra turi pakeisti, kurie turi pažinti, suprasti ir pagyti – dėl jos, jai ir joje. Apie visiškai skirtingus žmones ir juos vienijančią jūrą. Jūrą vandenyną.

Baricco lieka ištikimas savo stiliui. Sakiniai – iki puslapio apimties. Iš pažiūros sunkiai suprantami dialogai, vietomis išsiblaškiusios nesisiejančios mintys, bereikšmiai pasikartojimai, galiausiai – tuščias daugžodžiavimas. Tai gali trikdyti, gali vesti iš kantrybės, tačiau toks yra Baricco, kurio pasakojimo stilius tarytum vientisas minčių srautas, plūsta į tave ir tu tiesiog nesi pajėgus viso to aprėpti.

„<…> jūroje nėra kelių, jūroje nėra kelrodžių.“

Ir todėl bus žmonių, kuriems ši knyga nepatiks.

Bet yra ir kita knygos pusė.

Ir ji atsiveria tuomet, kai nustoji priešintis ir pasiduodi teksto srovei. Kai nustoji plaukti ir leidi, kad tekstas tave nusineštų pasroviui, kad užliūliuotų, pasiimtų, užvaldytų. Kad įsiskverbtų į tavo vidų. Ši knyga neverčia mąstyti (atvirkščiai – netgi liepia nemąstyti) – ši knyga verčia jausti. Jausti lengvą vėją, jūros ošimą, sapnus, save ir akimirkos lengvumą.

„Čia jūros krantas. Nei sausuma, nei jūra. Vieta, kurios nėra.“

Toks ir tekstas – atrodo čia jis yra, o čia nėra. Tokia ir visa knyga – lyg eitum neegzistuojančiu paviršiumi. Iš pažiūros tuščia, blanku ir susiliejusios spalvos, tačiau atsipalaidavus ir tiesiog įsileidžiant tekstą į save, pradeda ryškėti daiktų kontūrai, formos, kol galiausiai viskas tampa suprantama ir aišku. Paliečiama. Net jeigu tai ir neegzistuoja.

Nepaisant savo išskirtinai kitokio pasakojimo stiliaus, Barrico be galo taikliai ir tiksliai konstruoja siužetą, kuris yra logiškas, nuoseklus, veikiantis pagal nustatytas taisykles ir neprieštaraujantis pats sau. O galiausiai viskas yra išrišama taip, tarytum kitaip ir negalėjo būti. Taip, jog užvertus knygą, dar jauti jos skonį, kuris vos vos, dar akimirką, dar šiek tiek nesisklaido. Jūros skonį. Jūros vandenyno.

Vertinimas: 8.5/10

Kita informacija:
Knygos pavadinimas originalo kalba: “Oceano mare”
Puslapiai: 231
Leidykla: “Tyto alba”
Metai: 2006 (originalas – 1993 m.)
Kaina: 9 Lt. – pirkti internetu.

(c) veikiantis

Advertisements
6 comments
  1. comfortable said:

    visai neseniai mano akys užkliuvo už šitos knygos, bet taip ir išėjau iš knygyno be jos. dabar,manau, reikės padėtį ištaisyti 🙂

  2. Grrrr said:

    o, šitą irgi kažkadaise skaičiau, tai tuo metu ji mane užbūrė 🙂 išties, graži knyga. o va dabar ją nusipirkau, vėl pavarčiau, tai tikrai rašymo stilius dabar jau man gerokai kliūna, bet, antra vertus, be jo knyga nebūtų tokia plaukianti ir “jūriška” 🙂

  3. aistera said:

    Skaičiau šią prieš kokius du metus. Patiko taip, kad iki šiol dar laikau viena savo mėgstamiausių 🙂 Tiesa, reikia į ją tinkamai įsijaust.

  4. UFB said:

    Prieš porą metų numečiau į šoną perskaičiusi dešimt puslapių.

  5. proz said:

    o aš turiu itališkai, kai baigsis sesija, manau, skaitysiu

  6. Re said:

    Sakyčiau, kad turėtų ypač patikti tiems, kurie neabejingi poezijai 🙂 Bent jau man reikia atitinkamos nuotaikos, kad skaitydama A. Baricco tinkamai įvertinčiau eilučių grožį..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: