Gaetan Soucy – Mergaitė, kuri mėgo žaisti su degtukais

Baigiau skaityti šiandien ir kol kas noriu susikišti pirštus į ausis ir rėkti. Ne, knyga tikrai nėra bloga. Ji tiesiog 100% patenka į Labiausiai Sukrečiančių Knygų Sąrašą.  Man šita knyga atrodo “Asilė pamačiusi angelą“ ir “Širšių fabrikas“ mišinys. Tie, kurie skaitė abi, viską jau suprato ir gali toliau nebeskaityt. Neskaičiusiems papasakosiu.

Dvaras už pušyno. Milžiniškas pastatas su bokštais, šokių sale, biblioteka, portretų galerija. Dvare gyvena keistuolis tėvas, psichas brolis ir sesuo-nesesuo-brolis-nebrolis. Tėvas – keistas religinis fanatikas, mėgstantis keistus ritualus (ir karšti kailį).

… prirakintas už riešų ir čiurnų ir ištemptas į šalis buvo panašus į iksą, jei vadinsim daiktus jų tikraisiais vardais. Tas kas nors buvo tėtis. Kartais tėtis mums įsakydavo jį prirakinti, bet tai dar ne viskas.  Tuo metu brolis turėjo iš visų jėgų stumti jį iš nugaros, kad rankos ir kojos išsitemptų kiek įmanoma, manau, kad tai neteikė tėvui malonumo, atsižvelgiant į jo amžių ir traškančius kaulus. Kai raumenų ištempimas, jei taip galima sakyti, pasiekdavo kulminaciją, aš turėdavau atsistoti priešais tėvą ir šlapiu skuduru vanoti jam pliką pilvą.“

Ir tai dar ne viskas. Dar yra mįslingas “o tu ša“ sakinių pabaigoje, Teisingasis Atpildas ir Stiklo dėžė rūsyje, Burtų Knyga, nuo laikų pradžios gyvenantis arklys, krūvos tėvo paslapčių.
Ir vieną dieną tėvas nustoja kvėpuoti. Pasaulio tvarka sudarkyta ir metraštininkas išeina į miestą ieškoti karsto, kur randa meilę ir gauna vardą. Sužinoję, kad tėvas miręs, į dvarą ima plūsti “giminingieji“. O visa tai turi baigtis. Anksčiau ar vėliau.

Aš nesuprantu, kodėl niekada anskčiau nieko negirdėjau apie šią knygą. Ji efektinga, ji įdomi, ji supurto ir paveikia. G.Soucy kraupiai tobulai  atkuria tą atmosferą, kai išžengi iš savo kiemo ir jauti, kad tavo pasaulis sugriuvo, nes ten “lauke“ tvarka visai kitokia. Ir niekas nebegali atskirti kur kekšės, o kur skaisčios mergelės.
Visas dvaras – tarsi didelis pūlinys, kuris veriasi ir varva su kiekvienu puslapiu. Gal ir fui, bet negali sustot.

Kadangi mano astrologinis ženklas – asilas, viską darau, kaip daro veršeliai ir paršeliai.“

Pažymys: 10. Nors vis dar noriu paklykti. Praeis.

Kita informacija:

Pavadinimas originalo kalba: La petite fille qui aimait trops les allumettes
Puslapiai: 190
Leidykla: Alma Littera
Metai: 2007

Kaina: 9 lt. Pirkau Knygų klube per išpardavimą. – pirkti internetu.

(c) Rikošetas

Reklama
9 comments
  1. Apyt said:

    kaip čia niekam komentuoti ranka nekyla 🙂
    skaičiau ir asilę, ir širšes. Asilė gal labiau patiko. Širšės per paprastai baigėsi man. Kažkaip per mažai man ir pačio fabriko buvo. Vystymas, vystymas, ir ghhhh baigėsi.
    O asilė tai fantastika.
    Šią knygą irgi pasistengsiu perskaityti, sudominote 🙂

  2. Atgalinis pranešimas: Knygų žiurkės kronikos #1

  3. *** said:

    Baisi knyga, niekam nerekomenduočiau perskaityti…

  4. Ruta said:

    Grizus po darbu issirinkau maza knygele is lentynos, kad pries miega atpalaiduotu pervargusia galva. Perskaiciau per pora valandu, bet gal geriau buciau neskaicius 🙂
    Slykstu, sukrecia, intriguoja ir vercia galvoti, ka rasytojas ruke ar vartojo.
    Labai primena tas keistas Xfailu serijas, kur budavo rusiuose uzauginti issigime vaikai ir kitos nevisai mums giminingosios butybes.

  5. Atgalinis pranešimas: Uždarykim 2009-tuosius (metų topas)

  6. tiesiog aš said:

    Superinė knyga ! Nesuprantu tų, kurie šlykštysi šios knygos. Aš į knygos pasakojimus reaguoju, kaip į mūsų gyvenimo interpretaciją. Sutinku, kad žiauri, bet tuo ji ir žavinga. Man daug baugiau banalios istorijos apie meilę kaip seilę…

  7. Evelina said:

    Labiausiai mėgstu tokias knygas, kurias perskaitęs užverti ir kokią gerą valandą sunkiai prakviepuoji iš sukrėtimo. Ši tai pat buvo tokia. Nuoširdžiai – nesitikėjau tokio siužeto vingio. Žinojau, kad bus kažkas įdomaus, bet kad taip. Ahh. Ir autorius taip žavingai sužaidžia viskuo, tas rašymo stilius, detalės, vienas po kito atsiskleidžiantys įvykiai. Perskaičiau per kelias valandas, užverčiau, ir tik tada atsikvepiau. Oho.

  8. Is pat pardziu man nepairode labai idomi,tik kai supratau,kad veikejas yra mergaite viskas pasidare truputi aiskiau ir idomiau.Negalejau atsiplesti nuo knygos iki pat galo.;)Baigusi skaityti dar ilgai galvodavau apie knyga,kokia galejo buti laiminga pabaiga,issiaiskinau ko nesupratau,bet pabaigos,manau,tikrai nesupratau.Ji mire ar tapo laiminga?:D

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: