Archyvas

Žymių archyvai: gyvenimas

Prisiminimai, gyvenimo nuotrupos, nuotraukos iš tolimos ir nebūtinai dokumentiškai tikslios vaikystės ir paauglystės, t.y. iki to laiko, kai knygos autorius tarpo žinomas kaip literatas ir jo gyvenimas vis labiau darėsi viešas.

Skaitant, pajutau, jog visi šie užrašai – iš noro išsaugoti save ir savo atmintį. Iš noro, kad ji nesunyktų ir liktų bent jau čia, knygoje. O išsaugoti atmintį – tai beveik tas pats, kas išsaugoti praeitį.

Kai manęs klausia, koks tavo gyvenimo tikslas, taip ir atsakau – gyventi, būti gyvam.“

Knyga nostalgiška, nuoširdi ir labai graži. M.Martinaitis į praeitį žvelgia tarsi į pasaką, kurią jam kažkas sekė, sekė, kol galiausiai ji vieną dieną baigėsi. Kada ta diena – neaišku. Aišku tik tiek, kad nuo tada praeitis su kiekvienu žingsniu darėsi vis tolimesnė ir vis gražesnė, o iškylantys prisiminimai bei įspūdžiai, mainėsi ir virto įsitikinimu, jog tai ir yra tikrasis gyvenimas. Toks, kokio dabar nepatirsi, nepajusi ir neišgyvensi. M.Martinaitis šioje knygoje pasakoja apie kaimą, tėvus, papročius, daiktus, žmones, vietas. O taip pat ir daugelį kitų jam svarbių atminties skeveldrų – tai be galo vizualu – atrodo, ima jas su atodūsiu į rankas, apžiūri, prakalbina, prisijaukina, o tuomet guldo ant popieriaus ir palieka tarsi dovaną, kurios neįmanoma sumeluoti.

Kaip jau minėjau, tekstas labai gražus, artimas ir išgyventas. Ši knyga – tai nuostabi dovana sau, prikelianti praeitį ir kažkada išblėsusius prisiminimus naujam gyvenimui. Manau, jums turėtų patikti.

Vertinimas: 9 / 10

Kita informacija:
Puslapiai:
222 psl.
Leidykla: Rašytojų sąjungos leidykla
Metai: 2010 m.
Kaina: ~28Lt. Pirkti internetu čia.

(c) veikiantis

Knygą nusipirkau, nes ji (kaip jau tapo įprasta) buvo pakankamai pigi ir (kaip jau tapo įprasta) buvau girdėjęs apie ją keletą gerų atsiliepimų. Taip pat buvau baigęs skaityti “Adolėlio kalendorius“ ir reikėjo rasti kitą skaitymą rytams, prieš einant į darbą. Tad ši knyga man pasirodė kaip  tinkamas pakaitalas ir, kaip vėliau paaiškėjo, pro šalį tikrai neprašoviau.

Ši knyga – tai Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščio fragmentai rašyti nuo 1938 iki 1975 m. O juose – įvairūs pamąstymai gyvenimiškomis temomis, atsiminimai apie draugus, komentarai apie tuometinio literatūrinio pasaulio peripetijas bei kiti pastebėjimai ar pajautimai apie patį gyvenimą. Tai nėra visas dienoraštis – tik jo fragmentai. Todėl reikia nusiteikti trumpiems ir neįpareigojantiems skaitymo kąsniams bei kąsneliams.

Tie, kas nežino, kas toks A. Nyka-Niliūnas, siūlau pasiskaityti čia. Tuo tarpu, tie, kas žino, manau supranta, kad jo gyvenimo kelias pakankamai įdomus ir tikrai vertas dėmesio. Ir kas svarbiausia – tas kelias vis dar tęsiasi! Šiuo metu A. Nykai-Niliūnui yra 92 metai ir jo dienoraščiai, spėju, vis dar pildosi.

Tuo tarpu šioje knygoje publikuojami dienoraščio fragmentai pradėti rašyti, kai autoriui tebuvo 19 metų. Taigi, pačioje jaunystėje. Pirmieji įrašai prasideda, kai autorius palieka savo gimtąjį Nemeikščių k. ir išvažiuoja studijuoti į miestą. Dienoraščio fragmentuose atsispindi esminiai jaunuolio sąmonę formavę epizodai, kurie kinta kartu su laiku. Fragmentai tęsiasi 38  metus, iki A.N.N. sukanka 56 m. Tai – ilgas, žodžiais turbūt nepamatuojamas laikas, kuris prasideda energingai bei šiek tiek jaunatviškai naiviai, ir baigiasi aprašant vieno po kito draugų, bendraminčių ar šiaip pažįstamų netektis.  Daug parašoma, dar daugiau nutylima. Tačiau tai jau paties autoriaus pasirinkimas, tad apie jo žmoną ar vaikus galime suprasti tik iš probrėkšmiais išnyrančių užuominų.

A.N.N. gyvenimas buvo tampriai susijęs su poezija, tad ir šiuose fragmentuose jos gausu. Cituojama daug, bene viskas originalo kalba. Ir todėl nesuprantantys prancūziškai ar vokiškai, visai kaip ir aš, ne viską čia supras. Tačiau tai tikrai nenumaldys noro skaityti toliau.

Man labiausiai imponavo istorinių įvykių aprašymai, t.y. Lietuvos okupacija, režimas ir t.t. Labai įdomu skaityti apie tai, kaip paprastas žmogus suvokė ir matė visus procesus apie kuriuos istoriniuose vadovėliuose aiškinama ganėtinai šaltai ir sausai (net jeigu ir be galo plačiai).

Knyga man labai patiko. Ją skaityti rekomenduočiau po truputį, t.y. po kelis puslapius per dieną. Nes tokio teksto, o ypač jausmo, kuris slepiasi po pačiu tekstu, negalima imti ir suskaityti po daug ir per greitai. Tai viena iš tų knygų, kurią skaitant reikia mėgautis. Nes tai poilsio, kelių ar keliolikos minučių per dieną skaitinys. Taigi, rekomenduoju, jeigu šiame aprašyme jau atradote save 🙂

O aš po truputį pradėsiu ieškoti ir kitų dviejų šios knygos tęsinių, t.y.:

– “Dienoraščio fragmentai 1976 – 2000“ ir

– “Dienoraščio fragmentai 2001 – 2009. Papildymai 1940 – 2000“.

Skanaus!

Mano vertinimas: 10/10

Leidykla:
Baltos lankos
Puslapių skaičius: 648 psl.
Išleidimo metai: 2002 m. (pirmasis leidimas 1998 m.)
Kaina: ~15 Lt. (Pirkti čia)

(c) veikiantis

Šią knygą skaičiau labai ilgai. Gerokai ilgiau nei metus. Ramiai, neskubėdamas, kiekvieną rytą pervesdamas po kelis puslapius, kurių viso – beveik septyni šimtai. Daug. Tikrai daug.

Kaip parašyta ant knygos viršelio, knygą sudaro: dienoraščiai, gyvavaizdžiai, užrašai bei tyrinėjimai. Ir tai – bene viskas, ką reikia žinoti.

Sigitas Geda buvo pėdsaką paliekantis žmogus. Tiksliai nepamenu, tačiau kažkur skaičiau ar girdėjau, jog jis užrašinėdavo viską, kas jam atrodė svarbu. O svarbu jam atrodė viskas. Iš čia ir ši knyga, kuri prasideda 1999 m. sausio mėnesio 17 d., sekmadienį ir baigiasi 2000 m. rugsėjo mėnesio 25 d., pirmadienį.

Gal ir neverta kartotis, bet knygoje visko tikrai labai daug. Čia S. Geda dalinasi savo pastebėjimais bei mintimis apie įvairius nutikimus, įvykius ar reiškinius, kurie jam užkliuvo ir padarė įspūdį arba atvirkščiai – įspūdžio nepadarė. Ši knyga – tai tarsi jo pokalbiai su pačiu savimi. Tarsi užrašų knygelė neleidžianti pamiršti nugyvento gyvenimo. Manau, tokią galėtume vesti kiekvienas iš mūsų. Užtektų, jog kiekvieną dieną pasidalintume vos vienu nutikimu ir jau po metų pamatytume kiek daug visko nutiko. Ar bent įsivaizduojate, kiek žmonių, nuotykių bei patirčių sukauptume? O tuo pačiu, to visiškai net nenujausdami, įprasmintume ir laiką, kuris dabar, pasak daugelio, prabėga tiesiog nepastebimai.

Sigitas Geda buvo neeilinė asmenybė, todėl mėginimai skaityti ir suprasti šią knygą yra panašūs į mėginimus skaityti ir suprasti jį patį. Kai kur viskas aišku, kai kur – sunkiai išbrendama, o kai kur – neišbrendama visiškai. Tačiau skaitant ne tyrinėjimo tikslais, o vien tik įdomumo/malonumo vedamam, ši knyga – puikus būdas atsikvėpti. Tačiau būkite atsargūs, nes kai knyga yra tapati autoriui, tai saugus atsiejimas praktiškai neįmanomas.

Kaip jau minėjau, knygą skaičiau labai ilgai ir tikrai nemanau, jog ją reikia skaityti greitai, mėginant viską įveikti per kelias dienas ar savaites. Tai ne tokio tipo knyga. Pervertę ją per kelis vakarus, nieko nesuturėsite ir neprisiminsite, nes tai nėra vientisas srautas – tai daugybė paskirų epizodų, kurie geriausiai įsisavinami, kai patiekiami po truputį, mažomis delikačiomis porcijomis. Panašiomis kaip, kad kiekvieną savaitę vis dar publikuojama „Šiaurės Atėnuose“. Štai čia keletas nuorodų į pastarasias publikacijas, kad žinotumėte apie ką eina kalba ir ko iš tokios knygos galima tikėtis:

pirmoji
antroji
trečioji

Jeigu užkabino, tame pačiame puslapyje galite susirasti ir daugiau. Gerokai daugiau. Galbūt netgi tiek daugiau, kad pavargsite skaityti ir jau nebenorėsite imti į rankas knygos. O galbūt jums tekstas kompiuterio ekrane yra tapatus tekstui popieriuje ir knyga net nebus reikalinga. Kaip sakoma, kiekvienas laisvas rinktis ir pasirinkti.

O jeigu vis tik nuspręsite (pavyzdžiui, aklai) paimti knygą į rankas, žinokite, ji patiks tikrai ne visiems. Daugeliui ji bus visiškai neaktuali ir nuobodi. Daugelis žiovaus jau trečiame puslapyje, o ketvirtajame įsijungs televizorių. Tačiau, toks jau tas pasiskirstymas, kuriame vis vien, neabejotinai bus stovinčių ir kitoje barikadų pusėje. Nes kam patiks, kaip sakoma, tam.

Vertinimas: – / –

Kita informacija:
Puslapiai:
687 psl.
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Metai: 2003 m.
Kaina: ~15 Lt. Pirkti internetu čia.

(c) veikiantis

Nusipirkau šią knygą knygų mugėje. Anksčiau J. Melniko skaitęs nebuvau, tačiau buvau girdėjęs visai neblogų atsiliepimų, tad nusprendžiau pamėginti. Suviliojo dar ir tai, jog knygynuose virš keturiasdešimt litų kainuojanti knyga, čia kainavo vos dvidešimt penkis litus.

Taigi, atsiverčiau šią knygą ir patekau į tokį siurrealistinį, mistišką, vaizduotę ir fantaziją atrakinantį bei visomis įmanomomis spalvomis spinduliuojantį pasaulį, kokio tikrai nesitikėjau patirti.

„Buvo vasara, ir aš pasirinkau suolelį seno ąžuolo ūksmėje. Ant jo jau buvau sėdėjęs, labai seniai, prieš kokius penkis šimtus metų. Tik ąžuolas buvo kitas, – anas, pirmasis, seniai nudžiūvo. Keista gyventi ilgiau už medžius.“

Keista skaityti tokius tekstus ir jais tikėti, tačiau J.Melnikas apie viską pasakoja taip natūraliai, jog nekyla klausimas, kad galėtų būti kitaip. Viskas aiškiai ir itin realiai atsiveria prieš akis ir tu jauti, jog užvertęs knygą, sugrįši į pasaulį, kurio dėsniai gerokai prieštarauja tam, kurį palikai prieš knygą atsiversdamas.

Tekstai trumpi ir labai lengvai bei skaniai suskaitomi. Tai apsakymai, apysakos ir netgi vienas siurrealistinis romanas. Visi jie keičiasi labai greitai ir iš pirmo žvilgsnio yra vienas į kitą visiškai nepanašūs, tačiau įsižiūrėjus geriau, kiekvienas paskesnis vis papildo kitą ir taip sukurią neįtikėtiną pasaulį, kuriame, atrodo, iš tikrųjų gyvena knygos autorius.

Tekstus skaityti lengva ir gera. Tai – baigtinės istorijos, epizodai, kuriems nereikia pratęsimų, laike sustabdytos akimirkos. Nemėginama nenatūraliai tempti laiko ar puslapių. Viskas čia turi savo vietą ir parašyta tiek, kiek turi būti parašyta.

Trumpai apibūdinti temas ar siužetus – sunku. Užtenka paminėti, jog čia telpa ir nemirtingumas, ir kelionės laiku, ir žmonės, žinantys, kada bei kaip mirs, o taip pat miniatiūriniai žmonės bei žmonės gigantai, galybė variacijų pasaulio pabaigos tema, pokalbiai su pačiu Dievu, gyvenimas po mirties, mirtis po gyvenimo ir visa kita, ką galimą ir ko atrodytų netgi negalima sugalvoti.

„Suvalgęs mane, Dievas atsistojo ir išjungė visatoje šviesą.“

Tačiau tekstai ne šiaip sau fantastiniai. Juose labai daug filosofijos, ilgesio, dvasiškumo, dievoieškos. Keliama daug klausimų ir čia pat mėginama diskutuoti, atsakinėti, leisti skaitytojui pačiam apsispręsti, pasirinkti vieną iš galimų kelių. Ypatingai dažnai minimas Dievas. Mėginama su juos taikytis, kovoti, mėginama ant jo pykti arba jam paklusti, ilgėtis jo, galvoti apie jį, kritikuoti bei vertinti. Ieškoma žmogaus ištakų, jausmų, bendruomeniškumo prado. Ieškoma žmogaus, ieškoma Dievo. Ieškoma. Klausiama. Filosofinis pagrindas sodrus, tačiau pateikiamas žmogiškai ir suprantamai, tad visiškai neatstumia. Kitas skaitytojas jo gali net nepastebėti ir tai tik įrodo, kaip puikiai ir profesionaliai autorius kuria daugialypi tekstą, kurį galima skaityti ir skaityti, kuriuo galima mėgautis ir mėgautis.

Daugelis apsakymų dingsta vienu mirktelėjimu, vienu įkvėpimu. Tuomet vėliau, daug vėliau, jau užvertus knygą, jauti, kaip kalasi daigelis, jauti, kad kažkas buvo pasėta ir pradedi galvoti.Pradedi suprasti arba bent jau mėginti suprasti, kelti klausimus ir džiaugtis tokiais, kad ir labai paprastais, atradimais.

Tad visa tai tarsi tobulas siurrealizmo seansas, padedantis pažvelgti kitaip. Padedantis atrakinti dureles, kurių netikėjai iš viso esant.

Skaitykite. Skaitykite, jeigu nebijote. Skaitykite, jeigu norite susimąstyti. Skaitykite, jeigu norite nustebti, stebėtis ir pastebėti. Skaitykite.

Galbūt tai iš tiesų – kelias į rojų.

Vertinimas: 9 / 10

Kita informacija:
Puslapiai:
341 psl.
Leidykla: Baltos lankos
Metai: 2010 m.
Kaina: ~25 Lt. Pirkti internetu čia.

(c) veikiantis

Apžvalgos, įžvalgos, peržvalgos. Nežinau ką šioje knygoje tikėtųsi rasti žmogus, pirmą kartą girdintis Marčėno pavardę, tačiau ši knyga jam greičiausiai nepatiktų.

Tai – specifiniai tekstai, kuriuos norint suprasti, daugeliu atvejų yra reikalingas kontekstas. Turint kontekstą, t.y. griaučius, t.y. vardus ir pavardes arba tam tikrus įvykius bei nutikimus, arba tam tikras jausenas bei išgyvenimus, ši knyga gali labai pamatuotai užpildyti visas tuščias ertmes. Tai tarsi pagalbinė priemonė tiems, kurie nori praplėsti savo regimybių bei supratimo lauką. O Aidas Marčėnas čia, kaip jis pats pasakytų, – tik įrankis, padėsiantis tai padaryti.

Knyga susideda iš trijų dalių:

  • Apžvalgos – tai Lietuvos kultūrinėje spaudoje publikuojamos poezijos, prozos bei kitų tekstų vertinimas, jų komentavimas. Džiaugsmai ir nusivylimai.
  • Įžvalgos – tai esė apie gyvenimą, tekstus, pažįstamus bei nepažįstamus žmones. Mažiau kontrolės, daugiau erdvės.
  • Peržvalgos – tai interviu su pačiu A. Marčėnu. Skirtingomis progomis ir su skirtingais pašnekovais.

Užsimerkus būtų galima teigti, jog ši knyga – apie poeziją. Ir viskas. Ir to pilnai pakaktų apibendrinti kiekvienam ištartam ir kiekvienam nutylėtam žodžiui.

Taigi, galiu tik pasikartoti, jog tai – specifiniai tekstai ir skaityti juos turėtų tik tie, kurie daugiau mažiau nutuokia kas jų laukia.

Vertinimas: -/10

Kita informacija:
Puslapiai:
416 psl.
Leidykla: “Apostrofa”
Metai: 2008 m.
Kaina: ~25 Lt. Pirkti internetu čia.

(c) veikiantis