Archyvas

Žymių archyvai: Graikija

Prieš atsiversdamas šią knygą ironiškai vyliausi ir tikėjausi, kad tik jos pasirinkimas nebūtų buvęs klaida, t.y. kad knygos pavadinimas neišpranašautų nusivylimo ją perskaičius. Nes imti į rankas tokią negirdėtą knygą (ir dar graikų rašytojo!) atrodė įdomus, tačiau tuo pačiu gana rizikingas žingsnis.

Kitas momentas, nuteikęs kiek prieštaringai, buvo knygos nugarėlėje įvardintas knygos žanras. „Pusiau trileris, pusiau politinė satyra“. Toks žanro išplaukimas priminė kitas knygas, kurios tarp kelių žanrų ėmė ir pasislėpė. Žinia, kad taip kur kas lengviau sumėtyti pėdas, nes blaškantis tarp kelių polių, įprastai, niekas neišsigrynina ir viskas gali būti pateisinama. Kita vertus, skaitytojas skaito knygą, o ne knygos nugarėlę, todėl visi tokie žanrų žaidimai tėra reklaminis triukas paliekantis praviras duris, kad esant reikalui būtų galima patyliukais išsmukti laukan.

„Jis nuėjo prie savo rašomojo stalo, pasirausė kažkokiuose popieriuose, paskui pakėlė telefono ragelį ir buvo berenkąs numerį. Bet galų gale numojo ranka. Tik atnarpliojo susimazgiusį telefono laidą.“

Knyga visai plona, todėl ir jos skaitymas tam tikra prasme buvo ėjimas ašmenimis. Nes nuo pat pradžių buvo aišku, kad paslydus iš naujo pakilti tiesiog pritrūks laiko. Todėl visur vaidenosi paskutinės vilties pražangos. Režimas. Kontrolė. Taisyklės. Ir viską vienijantis absurdas. Gal net absurdas kvadratu. Puikiai jautėsi, kad tie ašmenys, kuriais vaikštau, yra iš 1965 metų, kada ši knyga ir buvo parašyta. Vadinasi, šiek tiek apdulkėję ir skaitant verčiantys perdėlioti galvoje tuometinius kontekstus. Dėl to ši knyga dažnai atrodydavo tarsi įrėminta po stiklu. Lyg sekretas, kada pro šukę matosi ten įkalintas, tačiau niekaip nepasiekiamas ir todėl visiškai nuasmenintas miestas, žmonės, o visos taisyklės ir kintamieji egzistuoja išimtinai teorinėje plotmėje.

Natūraliai kyla klausimas, kas tokioje situacijoje gali būti tikra? Santykiai? Nematomi ryšiai? Iš pirmo žvilgsnio nieko nelemiantys veiksmai? O gal sprogimo pažadas? Parako kvapas? Kraujo pėdsakai ant švariai nuskusto veido? Skaitant atrodė, kad tai visai greta, tačiau iki to dar reikia truputį paėjėti. Odą tesvilino karšta Graikijos saulė, o į akis žvelgė visai kitas gyvenimas (didžiąja dalimi reliatyvus). Ar jį būtų galima sugretinti su mūsiškiu? Ir jeigu taip, kokioje situacijoje? Klausimai kilo vienas po kito. Klausimai kaip pa(si)teisinimai. Klausimai, norint parodyti, kad nulupus žievę bananas nėra nei plastmasinis, nei supuvęs.

„Viskas klostėsi ne tiesiog normaliai, o tobulai! Planas, visas tas sudėtingas mechanizmas, veikė tiksliai kaip chronometras. Dabar tereikėjo laukti rezultato. Jie padėjo uždelsto veikimo bombą ir tikėjosi, kad ji neišvengiamai sprogs. Vienu ar kitu momentu.
Tardytojas jautė Planą kaip gyvą daiktą, nervus ir raumenis turinčią būtybę, su kuria drauge darbavosi dėl bendro tikslo.“

Visoje knygoje vaikštoma nuolat traškančiu ledu. O nuo kranto nutolus pakankamai, atsiranda ir intriga, nes staiga supranti, kad jau nebeaišku ar lygiai taip pat sėkmingai pavyks sugrįžti atgal. Ir tuomet ta intriga nepaleidžia, nes tu nori išsiaiškinti kas ir kaip nutiks. Kaip įlūš ledas. Iš kurios pusės. Kas pirmas į jį įkris, o kas bus nutemptas iš paskos.

Tai knyga tarp žanrų, tarp krantų, tarp ledo iš vienos pusės ir lėto klampinančio karščio – iš kitos. Nuo vieno norėtum apsiginti praverdamas langą, nuo kito – grįždamas atgal į krantą. Bet lango nėra (jis tik vaidenasi), o krantas liko per daug toli. Taip ir tu, perskaitęs knygą lieki kažkur tarp. Tarp nusivylimo ir džiaugsmo. Tarp sotumo ir alkio. Burbule. Inkliuze. Vakuume, kuris 1965 metais, tikriausiai atrodė visiškai kitaip ir kūrė visai kitokias prasmes. Ši knyga itin pavaldi laikmečiui, todėl ir ją skaitant tiesiog privalu sugerti visą tuometinę atmosferą. O tada belieka tikėtis, kad šūvis pasieks tikslą. Kad ginklas neužsikirs. Kad ranka neįstrigs kišenėje.

Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: 
ΤΟ ΛΑΘΟΣ
Vertėja/Vertėjas: Diana Bučiūtė
Puslapiai: 192 psl.
Leidykla: Sofoklis
Metai: 2020 m.

(c) veikiantis

Po labai ilgo abstinencinio laikotarpio ir vėl pribrendo noras skaityti. Tiesiog čia ir dabar. Kadangi neskaitytų knygų jau prisikaupė daugiau negu būtų moralu minėti, tai pamėginsiu po truputį grįžti.

Taigi – „Vėjas mano akys“.

Policininkai pavežėjo mane ligi viešbučio, ir dėl viso pikto paklausė, ar norėčiau rašyti skundą, tačiau paklausė tokiu tonu, kad aš nenorėčiau.

Toks priėjimas ir prie šios knygos, kurią paėmus į rankas visa S. Parulskio povyza lyg ir klausia: „galbūt norėtum perskaityti šią knygą?“. Tačiau paklausia tokiu tonu, jog atsisakyti tiesiog negaliu. Ir tebūnie tai „atostogų romanas“.

Trumpas siužeto nupasakojimas atrodytų daugmaž taip: Odisėjas (pagr. herojus) atskrenda į Graikiją, oro uoste sėda į taksi ir važiuoja į viešbutį, tačiau pakeliui  taksistas numiršta, mašina nurieda nuo kelio ir prasideda detektyvas bei  nesibaigiantys klausimai. Sakyčiau, kažkuo primena D.Brown‘ą, nes kartais atrodo, jog besiaiškinant painią įvykių spiralę, kažkur už kampo slepiasi iliuminatai su savo legendomis ir padavimais. Tik, žinoma, lietuviška jų versija – padėvėta ir visiems atsibodusi.

Pats pasakojimas primena švelnų Č. Bukowskį – nuolat geriama, keikiamasi ir mėginama žaisti erotikos kortomis, tad neišrankus skaitytojas, labai greitai užkibs ant šio S. Parulskio kabliuko ir net nesuvokdamas apie ką skaito, jausis patenkintas. Juk tai – atostogų romanas ir iš esmės čia nesvarbu apie ką, svarbu kaip. Akimirkos žavesys. Ar ne tiesa?

Taigi, alkoholis ir erotika. Ir klausimas, kas S. Parulskiui išplovė smegenis? Bet gali būti, jog jis su mumis tiesiog žaidžia. Ir žaidžia taip, kad mes niekada nepasijusime nugalėtojais, o būsime priversti vien tik: „<…> vemti šachmatų figūromis.“. Turiu pripažinti, jog žaidimas nuostabus. Pripažinti ir išvysti besišypsantį S. Parulskio veidą, nuoširdžiai besijuokiantį iš mūsų beviltiškumo.

Ir jei iš pradžių dar priešinamės, tai su laiku, puslapis po puslapio, S.Parulskis vis tik nugali, sulaužo mus ir įskiepija veiksmo sekimą bei norą sužinoti kuo viskas baigsis. Negalima sakyti, jog knyga nelogiška ar neteisinga. Ne, knyga turi stiprų pagrindą, žodyną, stilių bei istoriją nuo kurios nenuklystama ir tai įrodo, jog autorius išmano ką daro. Ir dabar jis juokiasi. Juokiasi, juokiasi, juokiasi. Kaip visada – parulskiškai.

Teksto paprastumas kartais primena greitą maistą. Ir nesvarbu, patinka ar nepatinka, tiesiog norisi visą tai suvartoti. Ir kuo toliau, tuo daugiau. Norisi patenkinti alkio, net jeigu ir fiktyvaus, jausmą.

Jeigu  kas nors labai atkakliai tvirtina, kad ko nors bijo – su tokiu tipu reiktų elgtis atsargiai. Kaip ir su tais, kurie prisiekinėja, kad nieko nebijo. Kraštutinumai visuomet baigiasi nusikaltimais.

Detektyvai, intrigos, šiza ir nuogos moterys šokančios ant restorano virtuvės stalo. Kaip jau minėjau – atostogų romanas.

O kad būtų dar paveikiau, visur apstu nuorodų bei aliuzijų į graikų mitus. Tik kartais kyla klausimas ar nebuvo šiek tiek persistengta ir perspausta?  Juk didžioji dalis šio “atostogų romano“ auditorijos be atskirų paaiškinimų vis vien turbūt nesupras ką tais vardais norėta pasakyti. Bet ar tikrai norėta? Kartais atrodo, jog tai tiesiog pigus triukas timptelti už skverno dar vieną skaitytoją. Kaip jau minėjau – primena D. Brown‘ą, lengvai atskiestą ir pritaikytą lietuviškai vartosenai.

Pati istorija keista ir balansuojanti tarp „neaišku kur“ ir „neaišku kaip“. Atrodo, jog tai eilinis autoriaus žaidimas ir jis džiaugiasi šia galimybe atsikvėpti. Susidaro įspūdis, jog tai žingsnis atgal, tarsi poetas imtųsi kurti tekstus pop dainoms. Bet S. Parulskis nėra durnas, tad galbūt dabar belieka tikėtis dviejų žingsnių į priekį?

Knyga susiskaito per du vakarus. Ar daug mumyse jos lieka? Neaišku. Tačiau, ar toks jos tikslas? Juk skaitymas – tai malonumas. Ir tikrai bus tokių, kurie skaitydami šią knygą tą malonumą patirs. O po to ir toliau gyvens, savo šmaikščius ir nepakartojamus gyvenimus, laukdami ne kito atostogų romano, o tiesiog kitų atostogų.

Vertinimas: 6.7-7.2/10

Kita informacija:

Puslapiai: 237 psl.
Leidykla: “Baltos lankos”
Metai: 2010 m.
Kaina: ~27 Lt. – internetu nusipirkti galite čia.

(c) veikiantis