Archyvas

Literatūros apraiškos kasdieniam gyvenime

Šiais metais knygų mugėje planavau praleisti nemažai laiko, tačiau dėl poreikio trūkumo, o ir kitų aplinkybių, planas liko išpildytas, spėju, tik pusiau. Tad pateikiu ne, kaip buvo planuota, knygų mugės dienoraštį, o tik tam tikrus pastebėjimus, kurie gali praversti (bet greičiausiai nepravers) ateityje:

– Giedros Radvilavičiūtės klausytis taip pat įdomu kaip ir ją skaityti.
– Mindaugo Nastaravičiaus raštas – sunkiai įskaitomas. O vietomis – ir netgi visai neįskaitomas.
– Vos tik Andrius Kubilius įžengia į knygų mugę su juo ima fotografuotis pagyvenęs jaunimas.
– Knygų pardavėjų veidai stipriai koreliuoja su jų parduodamomis knygomis.
– Audronė Urbonaitė atrodė pavargusi, tačiau vis vien sugebėjo pro šalį einančiam vaikui (su jo močiutės pagalba) įsiūlyti saldainį.
– Leidyklos plakate Sigitas Parulskis atrodo bent 10 metų vyresnis.
– Itin ilgos eilės valgykloje dar nėra maisto kokybės ar skonio požymis.
– Pasirodo tam, kad perskaitytum Donelaičio “Metus“ užtenka 4 valandų, o ne 4 dienų.
– Knygų kainos ne visada (oi, ne visada!) yra sąžiningos. Vienas iš pavyzdžių: kai kurios knygos praėjusioje knygų mugėje kainavo pigiau negu šioje.
– Vytautas Rubavičius yra lietuviškas Hulk’as Hogan’as (bent jau kol nekalba arba kol nesišypso).
– Sigitas Parulskis vienui vienas (be pranešėjų, leidėjų ir kitų -ėjų) surinko ir “paėmė“, spėju, didžiausią konferencijų salę (5.1.).

O už viso to lieka dar daug kitų neišsakytų ir nepastebėtų pastebėjimų, kuriuos vis dar (!) galima pastebėti, nes knygų mugė nesibaigė ir šiandien lieka atvira jūsų ir mūsų kūnams.

Vos tik pamatęs naujosios Aido Marčėno poezijos knygos „Tuščia jo“ viršelį iš karto pagalvojau, kad jau esu jį kažkur matęs. Pasiknisęs lentynoje radau Vinco Mykolaičio-Putino poezijos rinktinę „Lyrika“, kurios viršelis man ir susišaukė su „Tuščia jo“ viršeliu. Štai:

vincas putinas lyrikamarcenas tuscia jo

Keisčiausia, jog A. Marčėno knygos aprašyme yra tokie žodžiai: „Vienuoliktą žinomo poeto eilėraščių knygą baigia ciklas, pavadintas bendriausiuoju žodžiu: lyrika.“.

Taigi, lyrika kerta lyriką. Žavus sutapimas. O ar jis įvyko netyčia, ar buvo sugalvotas specialiai, tebūnie klausimas nereikalaujantis atsakymo.

Ir dar – kaip jums tokia sankirta: Vincas Marčėnas ir Aidas Mykolaitis-Putinas.

Kam įdomu, kam nelabai, bet kovo 5 d. kaip ir kiekvienais metais, buvo išleistas LR kultūros ministro įsakymas dėl leidinių leidybos projektų finansavimo iš dalies 2013 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Ką tai reiškia žmonių kalba? Ogi tai, kad paskelbtame sąraše išvardintos knygos, tikėtina, bus išleistos per 2013 metus. Rašau „tikėtina“, nes niekada nežinai kaip viskas susiklostys, tačiau tikimybė šias knygas išvysti vienu ar kitu pavidalu labai didelė. Taigi, galime pažvelgti pro rakto skylutę ir pastebėti ko verta šiais metais laukti ir kam ruoštis. Toliau trumpai apžvelgsiu tai, kas man užkliuvo už akių:

  • „Alma littera“ išleis Jaroslavo Melniko knygą „Rudoji saulė, arba Postfašizmas“. Tikiuosi, ji bus panašesnė į Rojalio kambarį negu į Paryžiaus dienoraštį. Keisčiausia, kad nė vienos iš jų skaitęs nesu, tačiau tai man visai netrukdo laukti naujosios Melniko knygos ir tikėtis, kad ji bus vienokia, o ne kitokia.
  • Labai įdomu kaip atrodys Arno Ališausko knyga apie Jurgį Kunčiną, kurią leis leidykla „Tyto alba“. Šiandien internete galima rasti daugiau J.Kunčino žmonos interviu apie jį, negu paties J.Kunčinio interviu, tad informacijos tikrai trūksta ir tokią knygą tikrai būtų įdomu perskaityti. Tikiuosi Ališauskas įveiks išsikeltą uždavinį ir nenuvils skaitytojų, nes Kunčino gerbėjai į šią knygą deda tikrai nemažai vilčių.
  • Džiugu, kad leidyklai „Tyto alba“ šie metai nėra išimtis, ir ji vėl, vienaip ar kitaip, surinko savo lietuvių autorių krepšelį. Tiesa, šiemet į tą krepšelį (sakyčiau, netikėta) nepateko Juozas Erlickas, kuriam kultūros ministerija finansavimo nusprendė neskirti. Nepaisant to, tikrai įdomu, kokia tai būtų buvusi knyga. O ypatingai, jeigu joje būtų sudėti anksčiau kitose knygose dar nepublikuoti tekstai.
  • Tuo tarpu Valentinas Sventickas, turbūt nenorėdamas supainioti interesų, knygą leidžia ne Rašytojų sąjungos, o „Gimtojo žodžio“ leidykloje.
  • Dailininkų sąjungos leidykla išleis Kristijono Donelaičio „Metus“. Sprendžiant pagal leidyklos pavadinimą ir suteiktos paramos dydį, tai bus gausiai ir tikėtina kokybiškai iliustruotas leidinys. Tikriausiai vertas smalsaus žvilgsnio knygyne, jei, žinoma, nebus laminuotas kaip daugelis kassavaitinių žurnalų.
  • Lietuvos rašytojų sąjunga, šiemet taip pat leis (o dalį jau ir išleido) nemažai senųjų meistrų, kurie pagaliau sulaukė savo eilės, kūrinių. Paminėtini būtų šie:
    • Donaldas Kajokas paglostęs savo asiliuką ir dabar gaudysiantis lapę (numatomas knygos pavadinimas „Lapės gaudymas“). Tiesa, kol kas dar nežinau ar tai bus proza, ar eilės. Tačiau vien sužinojimas, tikrai nesumažins smalsumo. Norėsis šią knygą paimti ir į rankas.
    • Šviesios atminties Valdemaro Kukulo knyga apie Paulių Širvį.
    • Aido Marčėno knyga „Tuščia jo“. Kiek teko girdėti, tai bus proza/esė, bet tie, kurie laukia vien autoriaus eilių, nusivilti neturėtų, nes proza rašyti Marčėnas taip pat moka. Sulaukiau patikslinimo, jog tai bus eilių knyga. [Papildyta: iš įvairių spaudos šaltinių ir pan. supratau, kad taip pat išeis ir A. Marčėno tekstų (ne eilių) knyga]. Ši knyga Šios knygos, tarčiau, vienos iš įdomiausių šiais metais pasirodysiančių.
    • Gintaras Patackas šiek tiek atsipūtęs leidžia dar vieną knygą taip pratęsdamas savo nesibaigiančią kūrybinę epopėją.
    • Taip pat išeis ir šviesios atminties Stasio Stacevičiaus knyga „Milda supaisys“. Dar vienas atvejis (o šiemet tokių tikrai nemažai), kai knyga išeina po autoriaus mirties.
  • Iš pateiktos informacijos, matome, jog Poezijos pavasario almanachą šiemet sudarinės Benediktas Januševičius, Gytis Norvilas ir Antanas Šimkus. Įdomu, ar sudarinėdami jie laikysis prieš metus pradėtos iniciatyvos (įtraukiami tik geriausi per metus spaudoje publikuoti tekstai), ar kurs savo sistemą.
  • Taip pat kaip ir anksčiau bus išleistos pirmoji poezijos ir prozos knygos (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
  • Nepamenu, kaip buvo prieš metus, bet leidykla „HOMO LIBER“ įstoja į poezijos knygų leidybos vagą ir šiemet išleis net penkis autorius (spėju, visos knygos bus poezijos).
  • „Kauko laiptai“, kaip įprastai, atstovauja Kaunui su savais autoriais. Gaila, kad daugelis jų, kas kelis metus kartojasi. Kita vertus, renkamės iš to, ką turime.
  • Tuo tarpu Kęstutis Navakas prieglobstį rado leidykloje „Kitos knygos“. Panašu, tai bus proza, kurios šiek tiek jau buvo galima aptikti laikraštyje „Šiaurės Atėnai“.
  • Leidykla „Naujoji romuva“, atrodo, jau atliko savo atranką ir vėl išleis keletą pirmųjų knygų. O kartu ir puikiai pratęs savo, kaip leidyklos-tramplino į spausdintą knyginį žodį, veiklą. Sveikintina ir džiugu.
  • Rasą Aškinytę dar kartą priglaudžia leidykla VAGA. Įdomu, nes ši leidykla leidžia nedaug autorių.
  • Tuo tarpu Gabija Grušaitė taip pat nesirengia taip lengvai kapituliuoti ir renkasi dar negirdėtą „ACTUS MUSICUS“ leidyklą.

Norintys pamatyti pilną sąrašą ir pastebėti tuos pačius, o galbūt ir kitus autorius, visą informaciją rasite čia: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Kulturos_ministro_2013_m._balandzio_4_d./555

Daugelio aukščiau išvardintų knygų turbūt taip ir neteks atsiversti, daugelis turbūt ims ir paprasčiausiai nuskęs nežinioje ar knygynų apatinėse lentynose, bet vieną kitą turbūt atsiversime, vieną kitą gal net nusipirksime. Vieną kitą galbūt net ir perskaitysime. To jums ir linkiu – rasti tai, kas įdomu ir nepraleisti pro akis smulkmenų. Skanaus.

Dar prieš keletą metų, viename tinklapyje žmonės kartais paklausdavo “su kuo iš žinomų žmonių norėtum susitikti?“. Dažniausiai vardindavau aktorius, ant kurių norėčiau pavarvinti seilę 🙂

Dabar drąsiai galiu pasakyti, kad labiausiai norėčiau akis į akį sutikti Anne Rice.

Jau rašiau, kad dievinu jos knygas, tačiau ir pati Anne yra nepaprasta.

Žinoma, dažnai jai užduodami religiniai klausimai. Mažiau nei pusė metų nuo aukščiau įkelto vaizdo įrašo, savo Facebook puslapyje Anne pareiškė, kad she is quitting Cristianity. Ne visoms jos mintims pritariu. Tačiau ši moteris yra žavinga visomis prasmėmis ir jai šiemet jau suėjo 70-imt.

Ir viena iš mano svajonių yra tikrai sutikti Annę puodeliui arbatos. Sooner or later.

Šiandien bevartant internetinę spaudą priėjau prie ganėtinai įdomaus interviu. Jį galite rasti čia. Pagrindinė jo esmė yra ta, jog

Vilniaus knygų mugėje Tarptautinių kultūros programų centras (TPKC, http://www.koperator.lt) ir booksfromlithuania.lt pristatė į anglų kalbą išverstų lietuvių autorių tekstų rinktinę, pavadintą „Sex, Lithuanian Style: Prose and Poetry“ (Seksas lietuviškai: proza ir poezija).

Pirmoji mano reakcija – sprendimas įdomus. Tuomet pradėjau galvoti ir kelti klausimus. Bet prieš tai dar viena ištrauka iš interviu:

Padarėme tai, ko nepagirtų joks kritikas ir jokia literatūros mokytoja: išrankiojome „pikantiškas“ vietas iš literatūros kūrinių. Į knygą sudėjome skirtingų kartų autorių ir nevienodos literatūrinės vertės tekstus (daugiausia ištraukas iš stambesnių kūrinių), siekdami parodyti ne tik skirtumus, bet ir sekso temų interpretavimo panašumus. Būtent panašumai, sutapimai skirtingų autorių tekstuose yra tai, kas leidžia daryti išvadas apie dabartinės Lietuvos „seksualinį kraštovaizdį“ (ir ne tik).

Kaip rašoma šios knygos pristatyme, ši knyga yra skirta:

– mažai apie Lietuvą ir jos literatūrą/kultūrą žinantiems žmonėms užsienio šalyse;
– Lietuvos skaitytojams, kuriems ji galėtų atrodyti „pikantiška” ir tinkama dovanoti – kaip suvenyras – užsienio svečiams ir draugams;
– emigrantams, kurie jau gerai moka anglų kalbą, todėl galės sau iš naujo „atrasti“ lietuvių literatūrą lygindami, kaip ji „skamba“ angliškai;
– literatūros ir kultūros specialistams, besidomintiems seksualumo reprezentacija, taip pat vertimo į anglų k. problemomis;
– užsienio leidėjams, kurie galėtų „užkibti“, susidomėti vienu ar kitu autoriumi ar autore bei galimybe leisti lietuvių literatūros vertimus užsienyje.

Ir čia man pasidarė truputį juokinga. Bet apie viską nuo pradžių.

Skelbiama, jog knyga išleista vien tik anglų kalba, tad pagrindinis ir pirmasis klausimas, kuris man šovė į galvą – kodėl ne lietuviškai? Visų pirma, manau, jog pagrindinis šios knygos skaitytojų ratas būtų būtent lietuviai, t.y. rašytojų giminės, pažįstami, gerbėjai ir kritikai. Štai jie šią knygą tikrai skaitytų, o kai kurie gal net ir nusipirktų. Deja, bet knyga išleista tik anglų kalba. Tad, ši publika, net ir puikiai mokanti anglų kalbą, susiaurėja turbūt iki kokio dvidešimtadalio. Jeigu ne dar mažesnės dalies. Ir čia kyla klausimas – kas šią knygą skaitys, jeigu ne mes patys? Bet anonsas skelbia penkias grupes žmonių, kuriems ji yra skirta.

Pirmoji iš jų – mažai apie Lietuvą ir jos literatūrą/kultūrą žinantys žmonės užsienio šalyse. Kažkaip naiviai atrodo, jog tokie žmonės tokią knygų nusipirktų. Pastarąją jie turėtų statyti į vieną eilę su kitomis seksualinį kraštovaizdį aptarinėjančiomis knygomis, kurių užsienio kalbomis yra parašyta begalė. Tiek literatūrine, tiek darbine kalba. Juk jiems jokio skirtumo kokios šalies autoriaus knygą pirkti, todėl čia daugiausiai lems reklama. Ar mes pajėgūs šioje srityje? – retorinis klausimas. Tarkime, jog per kažkokį atsitiktinumą šią knygą kažkas nusipirko. Vargu bau ar tas kažkas čia ras informacijos apie Lietuvą ir jos literatūrą bei kultūrą. Juk iš fragmentų sunku susidaryti bendrą vaizdą. O kai visi fragmentai piešia seksualinį kraštovaizdį, apie kokią kultūrą ir literatūrą mes čia šnekame? Kažkodėl netikiu, jog kažkas perskaitęs šia knygą ir nieko ar beveik nieko nežinantis apie Lietuvą, susidomėtų šalimi, kurioje gimė šie tekstai. Netikiu ir viskas. Bet visada galite imti ir įtikinti.

Dar ši knyga skirta užsienio leidėjams. Vėlgi labai abejoju ar užsienio leidėjai neturėdami žalio supratimo apie knygoje spausdinamus autorius bei jų kūrybą, ryšis pastarųjų ieškoti ir mėgins su jais susisiekti. Bet kas žino, kas žino..

Literatūros ir kultūros specialistams ši knyga turėtų praversti. Klausimas kiek tokių bus?

Emigrantams? Nebent nostalgijos vedamiems. Bet pastarieji turbūt maloniau atsiverstų kokio nors čia įtraukto autoriaus romaną negu jo pikantiškiausias nuotrupas. Kita vertus, kodėl jie turėtų skaityti angliškai, jeigu originalas yra parašytas lietuviškai?

Vienintelis šios knygos realesnis panaudojimas – tai dovanos ir suvenyrai. Padovanoti ją tikrai būtų smagu tiek draugams užsieniečiams, tiek ir draugams lietuviams. Bet tai jau būtų ne literatūros sklaida, o paprasčiausias pokštas.

Bet ką aš galiu žinoti. Tiesiog garsiai mąstau, nors nesu tos knygos nei vartęs, nei akyse regėjęs. Tad nežinau nei šios knygos koncepcijos, nei išpildymo, o iš atrinktų autorių esu skaitęs gal tik keturis ar penkis. Vienaip ar kitaip, knygos idėja – įdomi. O jeigu apie ją kalbama – pusė darbo jau padaryta. Tik ar nebūtų buvę geriau pirma šios knygos išleisti Lietuvos rinkai, o jau vėliau mėginti ieškoti laimės svetur? – vėlgi retorinis klausimas.

Susidomėjote ir užsukę į knygyną būtinai pavartysite? Na, tuomet jūs tokie patys kaip ir aš.

O čia jos viršelis:

 

 

 

 

 

 

 

(c) veikiantis

Visuotinės integracijos dėka, Knygų lentyna dabar jau turi savo puslapį Facebook tinkle.  Šį puslapį galite pasiekti paspaudę ČIA arba ČIA, arba ČIA ir ČIA.

Dėka Facebook suteikiamų galimybių, puslapyje bus ne tik talipnamos nuorodos į šio blog’o įrašus, bet ir kitos aktualios nuorodos, naujienos bei informacija apie mus supančius įvykius, kurie vienaip ar kitaip siejasi su knygą skaitančio žmogaus gyvenimu.

Taigi norėčiau paraginti visus pasidalinti šia nuoroda su savo draugais, kuriems tai būtų aktualu ir naudinga.

O kad viskas nebūtų taip rimta,  kelios nuotraukos iš knygų mugės, kurioje teko apsilankyti šiandien:

Taip, šį kartą nuolaidos buvo ypatingai jaučiamos, todėl netrukus bus nemažai smagaus skaitymo, o vėliau – jau ir apžvalgos.

(c) veikiantis

Kiekvieną dieną keliaudami į bibliotekas ir knygynus nesusimąstome, jog mūsų ieškoma knyga galbūt guli kieno nors knygų lentynoje visų užmiršta ir pasmerkta vienatvei. O kartais būna taip, jog visos knygos namuose jau perskaitytos, visos draugų knygos jau pasiskolintos, artimiausioje bibliotekoje nebėra nieko, kas patrauktų dėmesį, o naujos knygos per brangios. O jeigu dalinimasis knygomis būtų visuotinas? Jeigu tai, kas nebeįdomu ir nebereikalinga vienam, taptų malonia dovana kitam?

Būtent tai ir siūlo Keliaujančios knygos akcija. Tai iniciatyva, skatinanti skaitymą, ekologinį sąmoningumą bei dalinimąsi. Idėja perskaitytą knygą perduoti kitam skaitytojui kilo amerikiečiui Ronui Honbakeriui, kuris siekia visą pasaulį paversti savotiška biblioteka. Pasak jo, keliaujančios knygos tarsi pradeda savo naują, savarankišką gyvenimą.

Keliaujančios knygos akcija laisva ir visuotinė, tad joje dalyvauti gali visi: ir turintys perskaitytų knygų, ir norintys jas skaityti. Tvarka paprasta – nusprendus paleisti knygą į kelionę ji aplenkiama informaciniu lapeliu ir:

a)      perduodama skaityti draugui, mamai, broliui ar pan.;

b)      paliekama viešoje vietoje (parke ant suolelio, autobusų stotelėje, ant mokyklos/universiteto palangės, troleibuse, kavinėje ir t.t.), kur ją galėtų rasti kitas būsimas skaitytojas;

c)      perduodama į kitas rankas įvairiausiais ir originaliausiais būdais.

Mes niekuomet nežinome, kur mūsų knyga nukeliaus, bet juk kelionę pradėti verta.

Daugiau informacijos apie akciją Lietuvoje ieškokite kaman.lt BLOG‘e (http://kaman.lt/kaman_blogas.php?p=2&nr=47 ).

Jei yra susidomėjusių, mielai pradėčiau. Mano knyga keliauninkė – “Nuostabios Meilės istorija“. Jei norite padėti knygai keliauti – kreipkitės 😉

Prieš dvylika dienų užsisakiau knygų iš knygų klubo.
Pasirinkau atsiimti siuntinį artimiausiam pašte ir gavau tokį emailą:

Jei pasirinkote pristatymą į artimiausią paštą, laukite pranešimo apie atėjusią siuntą. (Užsakymą į artimiausią Lietuvos paštą išsiųsime ne vėliau kaip per 7 darbo dienas.) Vykdami atsiimti siuntinio, nepamirškite asmens dokumento. Atsiskaityti galėsite grynais arba banko mokėjimo kortele.

Šiandien jau aštunta darbo diena po užsakymo. Labai nukentėjusi nesijaučiu, nes pinigų iš anksto nemokėjau. Bet knygas norėčiau gauti.

Ką kaltinti – Knygų Klubą ar Lietuvos paštą?
Pasiskundžiau jiems el. paštu. Žiūrėsim ar suveiks.

Update: Gavau el. laišką su atsiprašymu (greitai dirba – pasiskundžiau tai tik vakar vakare), kad dėl išpardavimo viskas šiek tiek vėluoja. Gausiu savaitės gale arba kitos savaitės pradžioje. Wohoo!

(c) Rikošetas

Tikriausiai bent jau dalis jūsų žino anekdotą apie šunį ir grikius:
Pirmadienis, šuo ateina prie dubens, jame – grikiai. Džiaugsmingai sako:
– GRIKIAI!!!!.
Antradienis. Vėl grikiai. Su kiek mažiau džiaugsmo balse:
– GRIKIAI.
Trečiadienis. Džiaugsmo dar mažiau:
– Grikiai!
Ketvirtadienis:
– Grikiai.
Penktadienis:
– Grikiai…
Šeštadienis:
– Ech… grikiai…
Sekmadienį dubuo tuščias. Pirmadienį:
– GRIKIAI!!!!!

Štai koks buvo mūsų šūkis pernai einant iš knygų mugės. Išleidom daug pinigų ir su džiaugsmu ketinom laikytis grikių dietos. Iš to džiaugsmo net nuvažiavom į Žemuosius Panerius.
Šiemet buvau nusprendusi neišlaidauti (kodėl – paaiškinsiu po to). Ir, deja, supratau, kad kai neketini pirkti, mugėje tau – ne vieta. Juk nėra jokio malonumo stumdytis prie nupigintų knygų tik tam, kad pažiūrėtum kokios jos pigios (tiesa, J.Kunčino “Glisono kilpą“ nusipirkau. Bet juk už du litus nesiskaito). O autografą norėčiau gauti ne nuo L.Donskio ant knygos, o nuo kokios roko žvaigždės ant krūtinės (:>). Iš tiesų, renginį mes užskaitom.

O dabar apie reiškinį, kuria atėmė iš manęs apsipirkimo mugėje džiaugsmą.
— Dėmesio! Šiek tiek reklamos-
Kursiokas patarė išbandyti ir vieną dieną užsiregistravau www.knygųklubas.lt . Kadangi man knygynas kaip batų parduotuvė statistinei “Sekso ir miesto“ moteriai, nesusilaikiau ir dabar laukiu siuntinuko už 55 lt, taigi ant lentynos gulinčių knygų sąrašas pasipildys.  Linksmiausia, kad gausiu A.Baricco – City, S.Rushdie – “Klounas Šalimaras“ ir J.Gaarder – “Cirko direktoriaus duktė“ tik už 39 lt (knygyne perkant atskirai kainuotų beveik 100).  O kur dar metų išpardavimas… ketinu prašyti draugo, kad pakištų knygų klubo puslapį po slaptažodžiu, nes greit pinigų ir grikiams neužteks 🙂

(c) Rikošetas