John Williams – Stouneris

stounerisŠi knyga internetinėje erdvėje jau gausiai apkalbėta ir išgirsta (ir išgirta!). Todėl ir aš, prieš skaitydamas, jau tikėjausi, kad tai bus kažkas gero ir įsimintino. O perskaitęs galiu paliudyti, kad neklydau.

Ir nors pirmas knygos leidimas pasirodė dar 1965 metais, antram gyvenimui ji buvo prikelta tik 2003 m. Nei daug, nei mažai – po 38 metų. Taigi, neįvertinti talentai, nenusiminkite! Galbūt ir jus dar kada nors įvertins! 🙂 (bet greičiausiai ne)

Skaitant iš karto jaučiasi, kad knyga parašyta ne šiais laikais. Iš čia, atrodo, ir jos niūrumas, tamsa, žodynas. Tai knyga apie lėtą eigastį. Apie drovumą ir susilaikymą. Apie gyvenimą. Verčiant iš anglų kalbos, Stounerį galėtume pavadinti Akmeniniu arba tiesiog Akmeniu ir tai puikiai perteiktų knygos esmę, kuri ir atskleidžia (ar bent jau bando atskleisti) kaip jaučiasi akmuo. Net jeigu tas akmuo – žmogus. Rūpus, griežtas, su daugybe pauzių, kurios gimsta natūraliai ir neišvengiamai. Taip natūraliai, kad tylos intarpai nekelia jokio nejaukumo. Ši knyga tai puikus pavyzdys, kad papasakoti galima kiekvieną istoriją ir kad kiekviena istorija yra verta būti papasakota.

„Plušant prie kabineto ir pastarajam pamažu įgaunant pavidalą, Stouneris suprato, kad pats, to nežinodamas, daug metų gyveno susikūręs ir kažkur savyje užslėpęs – it kokią gėdingą paslaptį – vaizdą, kuris neva buvo kažkokios vietos vaizdas, o iš tikrųjų buvo jo paties vaizdas. Tad plušdamas prie savo kabineto siekė apibrėžti save patį. Kai šlifavo senas lentas knygų lentynoms ir regėjo nykstant šiurkštų paviršių bei pilkas laiko apnašas, ryškėjant medžio esmę ir galiausiai turtingą jo pluošto ir tekstūros grynumą, kai restauravo baldus ir stumdė juos į vietas kambaryje, jis pamažėle kūrė savo paties paveikslą, tvarkė save, darė save patį pakenčiamą.“

Teksto prasminis audinys suveržtas itin stipriai. Tarsi sportiniai bateliai ar viršutinės marškinių sagos. Kai jau darosi nebepatogu. Kai nebegali laisvai kvėpuoti ar vaikščioti. Bet, kai vedamas abejingumo, neturi jokio noro pakelti ranką ir išlaisvinti save. Abejingumas čia pats tampa savotiška laisvės forma. Laisve tiesiog būti ir susitaikyti su aplinkybėmis suprantant, kad nėra prasmės ką nors sureikšminti (ar susireikšminti pačiam).

Tai literatūra iš tamsos, iš žemės, iš praeities, iš niūraus vakaro, kai gali nujausti, kad tas vakaras tęsis visą gyvenimą. Užlies tavo akis ir tu virsi akmeniu, kuris nei per didelis, nei per mažas. Akmuo kaip žmogus. Kuris gali būti visoks. Kurio tu greičiausiai net nepastebėsi tarp tūkstančių kitų tokių pačių akmenų.

“Ji pasišalino į virtuvę. Pasilikęs tame kambarėlyje vienas, Stouneris niūriai žvelgė į kavos stalelį ir vis kartojo sau, kad jam nereikėjo ateiti. Ir svarstė, iš kur tas kvailumas, verčiantis vyrus daryti tas nesąmones, kurias jie daro.“

Viskas organiška, knyga kelia gailestį, pyktį, sumišimą. Kartais tiesiog norisi įlipti į ją ir ištaisyti gyvenimo neteisybes. 🙂 Kitaip tariant, tai tekstas iš pašaknų verčiantis dirvą. Užkabinantis giluminius šaltinius, užsilaikantis prie tam tikrų atverstų riedulių, o kitiems leidžiantis nubyrėti greitai ir neskausmingai. Kad ir kaip ten bebūtų – knyga nesustabdoma. Panaši į laiką, kuris niekam nėra pavaldus. Taip ir čia – per Stounerio gyvenimą braukiama lėtai, bet užtikrintai. Kai kur pagreitinant žingsnį, kai kur sulėtinant, tačiau nė akimirkos neleidžiant suabejoti, kur knyga baigsis.

Tai literatūra, kuri verta jai skiriamų pagyrų. Tokią negėda rekomenduoti, tačiau verta ir perspėti, kad ji nebus lengvas pasivaikščiojimas. Ji vers skaitytoją viską išgyventi, o tai gali sukelti ne vien malonius jausmus.

Bet nebijokite ir nerkite. Į gelmę, į literatūrą kaip gyvenimą, į tekstą kaip vėją, į medžio lapus plazdančius vakaro šešėliuose.

 

Vertinimas: 10 / 10

Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba:
Stoner
Vertėja/Vertėjas: Violeta Tauragienė
Puslapiai: 328 psl.
Leidykla: Baltos lankos
Metai: 2016 m.

(c) veikiantis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: