Deividas Preišegalavičius – Dulkių spalvos žuvelės

dulkiu spalvos zuveles

Dar viena pirmoji knyga, bet paėmus ją į rankas iš karto atrodo, kad ji bus visai kitokia negu prieš tai buvusioji. Ir išties – kitokia. Netgi labai. O tai tik dar vienas įrodymas, kad debiutuoti galima įvairiais būdais ir formomis. Šiuo atveju, knygos autorius įdėjo nemažai pastangų ir aplink savo debiutą sukūrė išskirtinę aurą – pasirūpino ne tik tuo, kad knygos pristatymas vyktų kirpykloje, bet ir tuo, kad pati knyga turėtų savo kvapą (!). Tiesa, jo gauti galima ne visur, tačiau manajam egzemplioriuje ilsisi knygos skirtukas su tuo specifiniu kvapu, kuris iš pradžių primena operacinės tvarsčius, o nuslūgus pirmiesiems atspalviams, po savaitės ar dviejų, uosdamas vis labiau pradedi abejoti prieš akis iškylančiais vaizdiniais. Tenka praleisti ne vieną savaitę, kol supranti, kad dabar tas kvapas primins būtent šią knygą. Ir nuo to tik džiugu, net juk toks ir buvo pagrindinis viso to tikslas.

„Verdamas duris jis atsisuka ir mato, kaip apsauginis lėtai lenkiasi paimti nukritusios rankenos, kurią tarytum mėsingą kaulą saugo Betmeno Čihuahua šunelis. Jis urzgia, Betmenas traukia šunelį už pavadėlio, o apsauginis dar svarsto, ar spirti šuneliui, ar vožti Betmenui…“

Ir nors vietų, kurios užkabintų, čia reikia paieškoti truputį ilgiau, galiausiai tu jas vis tik randi. Arba jos randa tave. Tos vietos. Tie blykstelėjimai, kurie it išlindusios vinių galvutės tik ir telaukia kol prisėsi ant suoliuko. Gali būti, įžnybs. Gali būti, perplėš kelnes. O gali būti, ant jų taip ir nepataikysi. Žodžiu, visas spektras spalvų ir atspalvių, kuriuos kiekvienas prisitaikys pagal savo rūbą.

Žvelgiant iš tolo, knyga rami ir nuosaiki, tokia pat pastelinė kaip ir viršelyje išsiliejusios žuvelės, iš lėto graviruojančios akvariumo pakraščiais. Tokių negaudysi ir nevalgysi, tik nulydėsi nušvitusiu veidu ir visai nesirūpinsi tuo, ar šeimininkas nepamirš jų pamaitinti ir ar jos iš viso turi kokį nors šeimininką.

Knygose kaip ši, visi atsakymai atrodo teisingi, kruopščiai apskaičiuoti ir todėl – visai nebesvarbūs. Nes skaitydamas supranti, daug svarbesnė čia plokštuma, nuo kurios jie atsispiria tarsi minkšti gumos kamuoliukai. Aukštyn ir žemyn. Aukštyn ir žemyn. Aukštyn ir žemyn. Kol sustoja ir nebepakyla. Kamuoliukai. Tačiau ir rankos, turinčios užversti knygą.

„Visi deramai praalkę, visi laukia užsisakyti norimo patiekalo – kas salotų su feta, o kas dienos sriubos ar kebabo. Francas laukia, kol prieš jį stovinti moteris su krokodilo odos rankine užsisakys airano, trys statybininkai kreiduotais veidais – tris kubietiškas picas su tunu, ananasais ir brokoliais, negausiai apibarstytas bazilikais ir cigaro „Montecristo No. 5“ drožlėmis – vietoje pipirų.“

Ne visą  tekstą bus lengva suprasti, tačiau prie jo ir neriškite savojo laivo. Čia daug svarbesnis kvapas, spalvų dermė, šešėlių žaismas. Tai vienas iš tų atvejų, kada tekstai atgyja knygoje. Į paskiras šio (bet dažnai – ir bet kokio kito) autoriaus publikacijas spaudoje, atrodo, sunkiai prisiversi pažvelgti, tuo tarpu knygoje visi skutai sukimba tarpusavyje, susijungia, pradeda veikti. Galbūt iš lėto, silpnai ir tik tam tikru dažniu, tačiau veikti. O tai ir yra svarbiausia.

Nors kartais atrodo, kad viskas (ir scena, ir pagrindinės ložės) labiau skirta pačiam autoriui negu skaitytojui. Nes šis tikrai ne viską iškoduos ir liks nemažai dalykų, kuriuos tinkamai suprasti ir interpretuoti galėtų tik juos sukūrusios ir užrašiusios rankos. Būtent šalia tų rankų tarps ir foteliai viešbučio fojė, ir juose laukiantys žmonės, skęstantys ramioje saloninėje muzikoje. Laukiantys ir jau visai nesvarbu ko. Svarbu, kad vis dar. Kad nenuleidžiantys rankų. Pastebintys šią knygą ant žurnalinio staliuko ir akimoju patys šios knygos egzemplioriais pavirstantys. Apie tai ir yra “Dulkių spalvos žuvelės“ – apie knygas, laukiančias fojė sustatytuose foteliuose. Laukiančias. Ir visai nesvarbu ko. Svarbu, kad vis dar.

 

Vertinimas: 7 / 10

Kita informacija:
Puslapiai: 144 psl.
Leidykla: Studija be pykčio
Metai: 2017 m.

(c) veikiantis

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: