Lorenzo Carcaterra – Pragaro virtuvės vaikėzai, arba Miegaliai

pragaro-virtuves-vaikezai-arba-miegaliai-1

„Niekada nesuabejodavome vienas kito ištikimybe, kurstydavome vienas kitą, sykiu prisigalvodavome bėdų, sykiu iš jų išsikapstydavome, dengdavome draugus nuo kasdienio smurto. Draugystė buvo mūsų gyvenimo taktika.“

Tai istorija apie keturis neišskiriamus draugus. Apie Pragaro virtuvę, taip vadintą Niujorko rajoną, kuriame XX a. viduryje buvo gausu imigrantų iš visos Europos ir kuris garsėjo savo gaujomis bei nusikaltėliais. Gyvenimas ten nebuvo paprastas ir turėjo savo taisykles, tačiau nepaisant grėsmingos išorės, besilaikantieji nerašytų gatvės taisyklių galėjo džiaugtis savotiška ramybe.

Turiu silpnybę knygoms ir kino filmams, kurie paremti tikrais įvykiais, todėl ir ši knyga sudomino jau nuo pratarmės, kurioje liudijamas jos autentiškumas. Tiesa, pradėjus skaityti, autentiškumas tampa slidus, nes juntama sutirštinta autoriaus nostalgija aprašomiems laikams. O tai – pavojinga riba, nes praradus pusiausvyrą nostalgija lengvai gali virsti vien tik pačiam autoriui įdomiu minčių kratiniu. Tačiau šioje knygoje to pavyksta išvengti, autorius išsilaiko ant skersinio, užburia tave ir neleidžia nukreipti akių į šoną.

Jeigu įsigyveni į tekstą (o tai visai nesunku), greitai pajunti įtampą. Supranti, kad visi, kurie kalba, iš tikrųjų turi ką pasakyti. Ir ta jų kalba, tie žodžiai, – tai nuogas laidas, kurį palietęs jauti švelnų, tačiau baimę keliantį krėtimą. Ir jau nebegali to laido, tos knygos paleisti, tačiau tuo pačiu bijai, kad įsitversi per stipriai ir atitekanti srovė tave paveiks negrįžtamai.

„Jei nori rolsroiso, važiuoji į Angliją ar kur kitur po velnių, kur juos gamina, – svarstė Storasis Mančas. – Jei nori šampano, keliauji aplankyti prancūzų. Jei reikia pinigų, susirandi žydą. Bet jei užsigeidei purvo, padugnių, pavožtų po akmeniu, paslapties, kurios niekam nesinori žinoti, jeigu tu nori viso to ir nori greitai, tėra vienintelė vieta, kur reikia traukti, – Pragaro virtuvė.“

Autorius neapsiriboja pragmatišku savo gyvenimo atpasakojimu. Jis žengia toliau ir padaro tą gyvenimą įdomų ne tik sau, bet ir kitiems. Prasidėjęs nuo nekaltų vaikiškų žaidimų, siužetas užpildomas įvairiais išbandymais bei nuotykiais, kol šie galiausiai priveda prie berniukų kolonijos į kurią ir papuola ketveriukė. O ten – jau visai kita istorija, kurią perleisdamas per save skaitytojas ir pats sulaukia ne vieno išbandymo.

Neaišku kiek autentiškumo paaukojama, tačiau intriga sukuriama. Ir net ne viena. Dvi. Trys. O gal ir visos keturios, kurių gijos, lekiant knygos puslapiais, galiausiai susiveja į vieną storą virvę, apraizgančią kojas, rankas, likusį kūną ir, atrodo, nebegalėsi išsivaduoti. Kita vertus, to visai ir nenori.

Nepaisant keleto nukrypimų (vietomis siužetas atrodo kiek pritemptas, kad būtų patrauklesnis skaitytojui; vietomis pats turi sugalvoti ir pateisinti aprašomų situacijų realumą), knyga puiki, pagaunanti ir nukelianti tave į ją. Leidžianti joje apsigyventi ir prisijaukinti ten aprašomas vietas bei žmones. Kitaip tariant, sukurianti iliuziją, kuria imi ir patiki. Ir patikėjęs jauti kaip gyvenimas plaukia pro šalį. Srūva pro pirštus ir akis. Su visais savo pakilimais ir nuopuoliais. Su džiaugsmu, kurio šaknys glūdi tamsioje žemėje. Tačiau be tų šaknų nebūtų patirties. O be patirties – jausmo, suteikiančio viltį. Jos dabar ir esi įsitvėręs. Vilties tarsi knygos ir knygos tarsi vilties.

Vertinimas: 9 / 10

Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba:
Sleepers
Vertėja/Vertėjas: Milda Dyke, Irena Jomantienė
Puslapiai: 336 psl.
Leidykla: Sofoklis
Metai: 2017 m. (originalas – 1996 m.)

(c) veikiantis

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: