Erri De Luca – Montedidijus

montedidijusŠią knygą atradau visai netyčia. Tai buvo kažkas iš tos serijos, kai drugelio sparnų plazdėjimas viename pasaulio gale, virsta sniego griūtimi kitame. Arba iš tos, kur už gerą darbą atsilyginama geru. Žodžiu, netikėta ir malonu. Būtent taip ir pasijutau paėmęs “Montedidijų” į rankas. Knyga nėra stora, gražiai išleista, tad iš karto pajutau jai savotišką artumą. O negirdėta autoriaus pavardė ir knygos pavadinimas ne tik neatstūmė, bet patraukė dar labiau.

Tokia įžanga, o vos pradėjus skaityti pasitinka užrašas, skelbiantis, kad „Neapoliečių tarmės intarpai verčiami Biržų tarme“. Suprask, jei italų kalba būtų lygi lietuvių kalbai, tai Neapolio tarmė primintų Biržų. Na, o toks skaitytojo įvedimas į tekstą, negali nepalenkti į savo pusę.

„Girdžiu neapolietiškus šūksmus ir balsus, kalbu neapolietiškai, bet rašau itališkai. „Mes Italijoj, – sako tėtis, – bet mes ne italai. Kad mokėtumėm kalbą, turim jos mokytis kaip užsieny, kaip Amerikoj, tik neišvažiavę. Daugelis mūsų niekada itališkai nekalbės ir mirs šnekėdami neapolietiškai (…)“

Turint omenyje, kad ir pats autorius – iš Neapolio, knygą supantis kontekstas nušvinta dar ryškiau ir tampa beveik apčiuopiamas.

Romano esmė – trylikamečio iš Motedidijaus dienoraštis. Trylikamečio, baigusio penkias klases, palikusio mokyklą ir pradėjusio dirbti. Trylikamečio, kurio šeima gyvena vargingai ir neturi jokio užnugario. Trylikamečio, kurio gyvenimas tik prasideda.

Tai trumpi tekstai, akimirkos, refleksijos. Iš jų ir dėliojasi istorija. Čia nedaugžodžiaujama. Visko tiek, kiek reikia, kad pagautum akimirką. Ir nė žodžio daugiau. Todėl viskas labai trapu ir tuo pačiu – nuogai tikra.

Tai graži, lėta, fragmentiška istorija. Apie augimą, brandą, sąmoningumą. Čia toli gražu ne viskas ištariama garsiai, tačiau tai ir nebūtina – žodžiai daug ką tik sugadintų. Tekstas prisijaukina tave lygiai taip, kaip ir tu prisijaukini tekstą. Ir labai greitai, matai – jūs vienas kitam patinkate, todėl gera skaityti tuos nedidelius kąsnius, mėgautis atvirkščiai proporcingu sotumo jausmu. Tai istorija apie gyvenimą ir mirtį. Apie meilę ir neapykantą. Apie herojus, nužengusius iš sapnų, ir paprastus darbininkus. Apie mergaites, tampančias moterimis ir berniukus, laukiančius savo akimirkos. Tai istorija apie viską. Apie esminius dalykus.

Lengva kaip pūkas, įsimenanti kaip laukimas. Knyga nustebino, ją norisi atsiversti vėl ir vėl. Nes norisi. Nes tiesiog norisi. Dar kartą pajusti tą pasakojimo miglą. Tą lengvą stebuklo audinį. Tą permatomą teksto šydą, kuris įsikerta daug giliau negu daugžodystės paklodės. Ir suteikia sparnus. Ir išmoko pakilti.

Rekomenduoju visiems. Nebijau, nes nenusivilsite.

Vertinimas: 9 / 10

Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: Montedidio
Puslapiai:
143 psl.
Leidykla: Tyto alba
Metai: 2005 m. (originalas – 2003 m.)

(c) veikiantis

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: