Guillaume Musso – Centrinis Parkas

centrinis parkasŠi knyga – tai šūvis į tamsą. Nes prieš tai nieko nebuvau girdėjęs nei apie ją, nei apie jos autorių. Tačiau, nepaisant to, nusprendžiau surizikuoti. Net jeigu viršelis tepriminė kadrą iš pigaus veiksmo filmo, o užrašas „Bestseleris Nr. 1 Prancūzijoje“ ir sudominti turinčios reklaminės citatos mėgino paprasčiausiu būdu įsigauti į skaitytojo širdį ir iškelti šią knygą virš kitų panašių knygų. Nušviesi jai kelią į asmenines bibliotekas ir praeivių rankas.

Romano siužetas prasideda ankstų rytą. Jis ir ji pabunda miške ant suoliuko. Ji ir jis surakinti antrankiais. Ji neatsimena kaip čia atsidūrė ir nepažįsta savo likimo draugo. Jos marškiniai sutepti krauju, o kišenėje ginklas, kuriame trūksta vienos kulkos. Žodžiu, baltas lapas su keistomis užuominomis, kuriomis reikia sekti norint išpainioti šį siūlų ir mįslių kamuolį.

Atrodo čia yra visko. Ir įtampos, ir noro skaityti toliau. Deja, tai apgaulingas vaizdas, nes visa, kas vyksta toliau – tik liūdesys. Ir ne tik tai, KAS vyksta , bet ir tai, KAIP visa tai vyksta.

„- Jūs pasilikote telefoną? Liepiau jo atsikratyti!

– Na jau ne! Juk jį gavome per tokį vargą! Be to, šiuo metu tai viskas, ką turime. Jis dar gali mums praversti.

– Bet su juo mus galima susekti per tris minutes! Ar neskaitote detektyvų? Nežiūrite filmų?

– Nesijaudinkit. Mes ne filme.“

Jie ne filme. O gaila, nes jeigu tai būtų bent kiek panašu į gerą kino filmą, skaityti būtų kur kas įdomiau. Tuo tarpu dabar veiksmas veja veiksmą, visur skubama paknopstomis ir todėl pakeliui išbarstoma bei praleidžiama daug aktualių ir reikšmingų detalių. O be jų ne viskas atrodo motyvuota ir logiška. Kad ir pati pasakojimo struktūra nuo veiksmo šokinėjanti prie nuotaikų, peizažų aprašymo ar konkrečių geografinių vietų vardinimo. Kitaip tariant prie to, kas šiuo atveju neturi jokios pridedamosios vertės. Teksto siūlės tokios palaidos ir pro jas šviečia taip ryškiai, jog atrodo, kad rašyta buvo ne taip, kaip norisi, o taip “kaip reikia“. Ir tik todėl, kad toks yra kažkur nusižiūrėtas populiarios knygos receptas. Tačiau turėti visus ingredientus nepakanka, dar reikia būti geru virėju. O jeigu juo nesi, tuomet skaitytojui belieka pjuvenų skonis. Ir jokio tikrumo. Veikėjai neįtikina, kad tu norėtum bėgti kartu su jais, kad norėtum viską išsiaiškinti ir pergyventi dėl jų sėkmių bei nesėkmių. Vietomis atrodo, jog pats autorius netiki tuo ką rašo ir todėl labai skuba, idant skaitytojas to nepastebėtų.

O panirus į tokį drumzliną vandenį, jau ir visa kita – ne laiku ir ne vietoje. Pavyzdžiui, prie teksto nelimpančios garsių žmonių citatos prieš kiekvieno skyriaus pradžią. Po kiek laiko pradedi springti net jomis ir atrodo, skaitant matai nebe veikėjus ir veiksmą, o tik šį romaną rašantį autorių. Rašantį ir besidžiaugiantį savimi. Na, nes daugiau džiaugtis nelabai yra kuo.

Tuo tarpu, pabaigoje lyg ir mėginama logiškai surinkti visus siūlų galus į vieną vietą, tačiau nueinama pačiu paprasčiausiu (ir todėl – neįdomiausiu) keliu. O viską vainikuojantis paskutinis akordas, vietoje to, kad pakeltų bendrą toną ir paliktų bent jau pusėtiną skonį burnoje, užkemša tave popraste meksikietiška melodrama.

Taigi, ši knyga – tikras šūvis į tamsą. O kaip paaiškėja uždegus šviesą – net ne į tamsą, o tik sau į koją.

Vertinimas: 4 / 10

Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: Central park
Puslapiai:
308 psl.
Leidykla: Baltos lankos
Metai: 2015 m. (originalas – 2014 m.)

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: