Geriausios vaikiškos knygos (1)

Vaikiškos. Nors gal geriau sakyti – kūdikiškos. Na, arba patiems mažiausiems. Kitais žodžiais tariant, tai – knygelės, susikaupusios namuose per pirmuosius dešimt naujai užgimusio skaitytojo gyvenimo mėnesių. Taigi, realiai jos dar nėra/nebuvo skaitomos, o tik liečiamos, vartomos, dedamos ant galvos, kramtomos ir kitaip tiriamos. Bet labiausiai, žinoma, klausomos ir stebimos, kai kas nors kitas jas skaito ir pasakoja.

vaikiskos - ikeaŠią pirkome IKEA parduotuvėje. Joje nepasakojama jokia konkreti istorija ir čia nėra parašytas nė vienas žodis. Galima būtų sakyti, kad iš visų apžvelgiamų, ši knygelė yra pačiam jauniausiam amžiui. Tačiau tai, kad joje nėra nė vieno žodžio, dar nereiškia, kad knygelė neįdomi ir su ja nėra ką veikti. Priešingai, ji pagaminta ne iš popieriaus, o iš medžiagos ir vaikui itin smagu ją liesti bei kramtyti. Čia yra ir šiek tiek traškančio, ir šiek tiek šlamančio, ir šiek tiek kvaksinčio. O taip pat kitų įvairios tekstūros paviršių, leidžiančių susipažinti su atitinkamais objektais (pvz. imituojamas ėriuko kailis, karvės oda ir pan.). Taip pat čia galima rasti netgi veidrodį, rodantį pusėtinai teisingą vaizdą. Be viso to, yra kilpelė, tad knygą galima ne tik dėti į lentyną, bet ir pakabinti vaikui lengvai pasiekiamoje vietoje. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad ją galima net skalbti. Tad, pilnas universalumo komplektas. Per tuos dešimt mėnesių, ji tikrai nedaug nusidėvėjo ir vis dar išlaikė savo reprezentacinę išvaizdą.

vaikiskos - labanakt zvaigzduteO tai – knyga pasakojanti istoriją. Kaip lokys ir lokiukas prieš miegą stengėsi pasirūpinti žvaigždute. Knyga taip ir vadinasi „Labanakt, žvaigždute“. Originalus tekstas vokiškas, autorės Eleni Zabini ir Susanne Lutje, vertė Ramutė Skučaitė, išleido leidykla „Nieko rimto“. Kas pirmiausia krenta į akis – tai itin šiltos ir jaukios iliustracijos, puikiai atspindinčios pasakojamą istoriją. Tuo tarpu, vienintelis dalykas, kuris užkliuvo, – vertimas, o tiksliau, rimuoto teksto kokybė. Net jeigu vertėjos (daugelio vaikiškų knygų autorės) vardas yra tarsi kokybės ženklas, skaitant apima jausmas, kad buvo nueita paprasčiausiu keliu ir neišieškota, nepersistengta. Įtariu, kažkur labai skubėta. Tekstas nėra sklandus ir plaukiantis, be to kai kur kirčiavimas aukojamas siekiant išlaikyti rimą. Tačiau, vienaip ar kitaip, tai tik detalės, nes knygelė puiki ir perskaičius ją daugybę kartų, į tokias detales jau nebekreipiamas dėmesys, jos priimamos kaip faktas. Kaip ir prieš tai aptarta, ši knygelė taip pat nusidėvėjo minimaliai. Nors buvo kramtyta, lankstyta, mėtyta ir, žinoma, vėtyta.

vaikiskos - muminuko priesingybiu„Muminuko priešingybių knygelė“. Vėlgi išleido leidykla „Nieko rimto“. Tai knygelė iš serijos apie Muminukus. Iliustracijos čia yra kur kas paprastesnės nei „Labanakt, žvaigždute“, tačiau akį vis vien patraukia ir tiksliai atspindi tai, ko yra siekiama. O siekiama parodyti priešingybes. Pavyzdžiui, didelis – maža, viduje – išorėje, aukštyn – žemyn ir t.t. Puiki pažintinė knygelė. Puslapiai itin tvirti ir stori ir, atrodo, specialiai pritaikyti tam, kad juos vartyti galėtų ne tik suaugusiojo, bet ir vaiko ranka. Netgi tokio, kuris dar tik pradeda kažką čiuopti. Man patiko tai, kad kiekvienas puslapis turi vientisą skirtingos spalvos foną, iliustracijos neperkrautos ir koncentruojamasi tik ties esminiais dalykais.
Skaitant šią knygelę, nori nenori kiekvieną kartą pradedi pasakoti vis kitą istoriją, kurioje ir atsispindi įvairios priešingybės.

vaikiskos - mano pirmoji zodziai„Mano pirmoji knygelė. Žodžiai“, leidykla „Trys nykštukai“. Kaip skelbia pavadinimas, ši knygelė skirta susipažinti su atskirais žodžiais. Kiekviename puslapyje – po iliustraciją, o po šia – rimuotas tekstas, kuriame paryškintai išskiriamas iliustracijoje vaizduojamas objektas. Iliustracijos paprastos. Tokios paprastos, kad, atrodo, buvo naudotasi google ir iš surastų nuotraukų (būtent nuotraukų, o ne piešinių) iškirpti atitinkami objektai, kurie ir buvo suklijuoti į šią knygą. Tačiau, kiek iliustracijos atstumia, tiek tekstas kompensuoja (autorius – Alfredas Steiblys). Jį ir būtų galima pavadinti stipresniąja šios knygelės puse. Patys puslapiai stori, tačiau, priešingai nei kitų apžvelgiamų knygelių, pagaminti ne iš storo kartono, o iš kažkokios putos ant kurios užklijuotas jau tik plonas lapas su piešiniu ir tekstu. Tai padaro knygelę itin lengvą, tačiau tuo pačiu – nesunkiai pažeidžiamą. Būtent todėl ši knygelė kol kas vienintelė, kuri per savo gyvavimą buvo pastebimiau pažeista, t.y. buvo nuplėšta dalis viršelio.

vaikiskos - labai alkanas viksrelis„Labai alkanas vikšrelis“, leidykla Alma littera, autorius Eric Carle. Tai dar viena knygelė pasakojanti istoriją. Man ji, iš visų apžvelgiamų, patinka labiausiai. Joje kalbama apie labai alkaną vikšrelį, kuris išsirito iš kiaušinėlio, apsižvalgė, o tuomet keliavo per pasaulį viską grauždamas. Kol galiausiai pasisotino, susisuko į kokoną ir netrukus tapo nuostabiu drugeliu. Istorija paprasta, tačiau atskleista labai nuotaikingai ir gražiai. Tekstas nerimuotas, tačiau itin sklandus ir maloniai skaitomas (vertė Aistė Dagytė, redagavo Rasa Mielkuvienė). Tuo tarpu iliustracijos – fantastiškos. Jeigu pamatysite šią knygelę knygyne, būtinai pavartykite. Nepaisant visko, knygelės viduryje gražiai sumaketuoti ir į istoriją įpinti keletas truputį mažesnio formato lapų, kuriuos vaikui vartyti labai smagu. Taip pat, vikšreliui graužiant, knygelės viduje atsirado mažos skylutės, kurias mažajam, klausant skaitomos istorijos, smalsu tyrinėti ir liesti. O ir pati knygelės forma truputį išsiskiria iš kitų (šiek tiek labiau stačiakampis nei kvadratas). Tad summa summarum ji nusipelno aukščiausių balų.

vaikiskos - baci baci„Baci Baci“, autorė Leslie Patricelli. Šią knygelę pirkome Italijoje. Galvojome, nusipirksime originalią itališką, tačiau autorės pavardė apgavo ir kaip vėliau paaiškėjo, tai yra angliško varianto vertinys. Nepaisant to, knygelė tikrai smagi. Lietuviškai ji galėtų vadintis, pavyzdžiui “Bučkis bučkis“. Joje viskas sukasi apie apsikabinimus, bučinius ir kitokius pačių šilčiausių jausmų demonstravimo būdus (apžvelgiamos skirtingos situacijos, skirtingi žmonės, galiausiai daiktai ir gyvūnai). Ir nors tai nėra vientisa istorija, atskiri puslapiai gražiai susijungia į bendrą visumą. O tai, kad pagrindinis šios knygelės veikėjas – mažas vaikas, leidžia lengvai ją pristatyti ir sutapatinti su pagrindiniu skaitytoju. Iliustracijos taip pat labai nuotaikingos ir patrauklios. Tekstas rimuotas ir skamba tikrai gražiai (bet ar kada nors italų kalba galėjo skambėti negražiai?). Tiesa, jeigu nesate susidūrę su šia kalba, prieš tai reikėtų pasitikslinti kaip tariamas vienas ar kitas žodis, kad neprigytų klaidingas ar netikslus skaitymas. Interneto platybėse galima atrasti ir asmeninį autorės puslapį, kuriame tarp kitų, ji pristato ir visą seriją tokio tipo knygelių. Lietuvoje jų dar neteko matyti, tad leidėjams vertėtų atkreipti dėmesį.

Dabar būtų galima visas aukščiau apžvelgtas knygeles sureitinguoti, tačiau tai tebūtų mano kukli nuomonė, nes pagrindiniam skaitytojui jos visos kol kas įdomios vienodai ir nėra taip svarbu, kurią skaitysime pirmiau, svarbu, kad skaitysime iš viso. Tad tai ir siūlau bei linkiu daryti! 🙂

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: