Gintaras Bleizgys – Estafetė

estafeteNorint persiorientuoti, priprasti prie teksto, susitapatinti su juo, reikia mokėti išlaukti. Ne viskas vyksta greitai. Ne visada kibirkštis įsižiebia nuo pirmojo žodžio. Kartais tai užtrunka. Panašiai kaip nauja pažintis. Apsiuostymai, mėginimai suprasti neklausinėjant. Šiuo požiūriu, knygos kaip žmonės. Mėgstamos ir nebūtinai. Laukiamos ir ne itin. Atviros ir gilios arba priešingai – niekaip neperkandamos ir pilnos tuštumos.

„Estafetę“ perskaičiau užsikabinęs už keleto Gintaro Bleizgio tekstų kultūrinėje spaudoje. Jie ir paragino pažvelgti giliau į autoriaus kūrybą. Ir būtent į prozą. Neilgai trukus, į rankas papuolė ši knyga.

Manau vienas svarbiausių akcentų į kuriuos reikia atkreipti dėmesį – tai knygos šaknis. Jeigu prieš tai apžvelgtoje D. Petrošiaus knygoje atraminis sluoksnis priklauso tėvui, čia jis priklauso motinai. Ir tai pasideda dar tik susipažįstant su knyga, t.y. jau nuo knygos nugarės. O jeigu skaitytojas sugeba šiuo raktu tinkamai pasinaudoti, tuomet prieš akis veriasi kur kas daugiau nei tušti kambariai.

„Visą gyvenimą mano siela vėluodavo. Be laiko, vietos, be jokio likimo. Išgąsdinta, vis niekaip neišbudinta. Taip ir nepažinusi tavosios…“

„Estafetę“ sudaro 18 esė, kurias skaitant, jaučiasi krūvis. Jaučiasi, kad jos ne šiaip sau, iš neturėjimo ką veikti. Prie kai kurių prisilietus, galima netgi pajusti kaip teka. Elektros srovė. Kraujas ir rašalas. Gyvenimas.

Kai kurios esė – tarsi mantra. Tiek autoriui, tiek skaitytojui. Savotiškas daugžodžiavimas, nardinantis į teksto vandenis, į visai kitą pasaulį nei šis. Į autoriaus pasaulį. Tekstai kaip migla ar skraistė ant akių, užkalbanti tau tavo mintis, įjungianti budėjimo režimą. Trumpai tariant, meditacinė lyrika. Skaitai ir net nejauti kaip skęsti joje. O stebina tai, kad jeigu skaitytum dar kartą, niekas nepasikeistų – vėl skęstum. Nes tokie tekstai nemoko plaukti, jie tik žiūri gelmės pilnomis akimis ir ramina. Skatina atsisakyti savęs ir atsipalaiduoti. Užmigti? Nebent tau ir vėl trūksta miego.

Vis tik skaitant tokią knygą, svarbu išsilaikyti paviršiuje, nes ne visi požiūriai ir situacijos gali būti suasmeninami. Reikia nepalikti savęs, nepamiršti, nepasiduoti narkozei, nes ši gali būti pražūtinga.

Kaip ir daugelyje esė rinkinių, čia yra visko. Tačiau net jeigu vietomis kai kurie tekstai atrodo nykūs ir pretenzingi, esmės tai nekeičia. Krūvis negali būti vienodas. Tai knyga apgalvojimui ir perskaitymui dar kartą, išsirenkant sau tai, kas tinka labiausiai. Susirandant estafetės vietą, kurioje tuo metu norėtum atsidurti. Knyga kaip estafetė. Estafetė kaip gyvenimas. Atskleidžianti ir leidžianti atsiskleisti.

Vertinimas: 7.8 / 10

Kita informacija:
Puslapiai:
 144 psl.
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Metai: 2009 m.
Kaina: 4.30 EUR. Internetu pirkti čia.

(c) veikiantis

Reklama
2 comments
  1. Edita said:

    Užklydau. Radau gražų tekstą. Ačiū.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: