Salman Rushdie – Vidurnakčio vaikai

vidurnakcio vaikai“Vidurnakčio vaikai“ į mano rankas pateko vien iš smalsumo. Žinojau tik autoriaus pavardę, tačiau pastarojo kūryba man buvo visiškai svetima. Ir vis tik perskaitęs reklaminę eilutę, kad ši knyga buvo išrinkta geriausia iš visų knygų per 25-erius metus gavusių Bookerio premiją, susiviliojau. Štai jums ir reklamos galia. Vos viena eilutė, kuri pažadino smalsumą. Kiek padvejojau, tačiau ryžausi.

Įsivažiuoti į tekstą sekėsi sunkiai ir todėl pirmoji knygos pusė labiau vargino nei teikė malonumą. Savo siužetu/istorija kažkuo priminė G. G. Marquez „Šimtas metų vienatvės“, tik “Vidurnakčio vaikuose“ veiksmas vyksta Indijoje, o ne Makondo kaimelyje Pietų Amerikoje. Ir priešingai nei „Šimte metų vienatvės“, čia tekstas strigo, o skaitymas vertė žiovauti ir raukytis. Įdomios atrodė tik paskiros detalės, siužeto vingiai, bet ne visuma. Ir todėl su kiekvienu sakiniu tokia gausybė puslapių, plytinčių iki knygos nugarėlės, varė į neviltį.

Persilaužti pavyko kažkur ties knygos viduriu, štai čia sugebėjau nusimesti gelbėjimosi ratą ir pagaliau panerti. O panėrus viskas nusidažė kiek kitomis spalvomis ir netrukus pradėjo aiškėti, kas, kaip ir kodėl vyksta. Tad antroji pusė buvo kur kas įdomesnė, suprantamesnė ir paskutinį puslapį užverčiau pakilia nata.

Iš karto galiu pasakyti, kad tai knyga, kurią reikia skaityti antrą, trečią, ketvirta ir n-tą kartą, nes tekstas toks turtingas, kad kiekvieną kartą sugebėtum pastebėti vis kažką naujo, o bendra paletė kas kartą pasipildytų kokia nors prieš tai dar nematyta spalva.

„Po kiekvienos gyvatės bus kopėčios; kiekvienų kopėčių viršuje tūno gyvatė.“

Jeigu trumpai, ši knyga – tai šeimos istorija. Pagrindinio veikėjo pasakojimo spektras prasideda ties jo senelių karta ir baigiasi – ties vaikų. Taigi iš viso susiduriame su keturiomis kartomis. Čia pilna stebuklų, magijos, realybės sumišusios su mistika ir mistikos sumišusios su nuostaba. Oficialią santrauką rasite ant knygos nugarėlės arba leidyklos puslapyje, aš tik pridursiu, kad knyga daugiasluoksnė, metaforiška ir žaviai interpretuotina.

Kas šiek tiek trikdė – tai Indija ir Pakistanas. O tiksliau tai, kad knygoje minima daug politinių įvykių ir vardų, kurie man nieko nesako. Įsivaizduoju, kad skaitytojui, žinančiam kontekstą, minimos pavardės, teritorijų, įvykių ir švenčių pavadinimai, sakytų. Tad tokiam būtų daug lengviau įsijausti ir pajusti knygos dvasią. Juolab, kad tai ne tik grožinis kūrinys, bet ir istorinių įvykių interpretacija (?), nes knygoje lygiagrečiai vystomos dvi linijos: veikėjo šeimos ir šalies politinė. Daugelyje vietų šios linijos susipina ir virsta viena. Daugelyje vietų šeimos linija įtakoja politinę ir atvirkščiai.

Ir nors asmeniškai tikėjausi kiek kitokios knygos, šį savo bandymą susipažinti su S. Rushdie vertinu teigiamai. Tačiau ne tiek, kad tuoj pat griebčiau kitą autoriaus knygą. O jeigu ir norėtųsi griebti, turbūt tai būtų būtent ši knyga, kurią skaityčiau antrą kartą. Tik dabar jau, tikėtina, nuo pačių pradžių ji būtų įdomi ir įtraukianti.

Vertinimas: 8 / 10

Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: Midnight‘s children
Puslapiai:
550 psl.
Leidykla: Baltos lankos
Metai: 2014 m. (originalas – 1995 m.)
Kaina: -. Internetu pirkti čia.

(c) veikiantis

Reklama
1 comment

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: