Hebjorg Wassmo – Šimto metų istorija

Po mane taip ilgai kankinusios “Vienos dienos“, bijojau imti šią knygą į rankas. “Du žmonės. Dvidešimt metų. Viena diena“ ir “Šimtas metų. Trys moterys“ skambėjo panašiai. Kaip tik tuo metu neskaitoma liūdėjo A.Rice “Vampire Armand“, tačiau vis tiek nusprendžiau imtis H.Wassmo ir tikrai nepasigailėjau.

Dar sykį įsitikinau, kad ne be reikalo šios rašytojos knygos puikuojasi mano mėgstamiausių knygų sąraše. “Šimto metų istorija“ – akivaizdžiai asmeniškiausia H.Wassmo knyga. Aprašomos moterys – tai autorės prosenelė, senelė ir mama. Negalėčiau parašyti tokios knygos. Nežinau tiek daug apie savo giminę (o galbūt ji nėra tokia įdomi), o nežinodama nedrįsčiau pridėti savo detalių, interpretuoti savaip, bijodama iškreipti tiesą, bijodama įžeisti.

H. Wassmo yra viena moteriškiausių mano skaitomų rašytojų. Kiekvieną kartą užvertusi jos knygą galvoju, kad norėčiau būt šiaurietiška moteris. Visos jos sugeba gauti geriausią iš blogiausio, iš nieko pasigaminti sau laimę, spinduliuoja visuotinę ramybę. Jos savarankiškos net ir paklūsdamos savo vyrams. Galbūt todėl feminisčių skaičius Skandinavijos šalyse labai didelis (pataisykite, jei klystu). Net ir patys painiausi jausmai čia išgryninti kaip ledas.

Prie ausies, o gal ir iš visų pusių pasigirsta jo žodžiai:
– Sara Susane… Ne kempinę laikai savo rankoje. Tik ar žinai, ką?
Jai užgniaužia kvapą, atsakyti neįsitengia.
– Tavo rankoje – mano širdis. Amžinai!

Tiesa, “Šimto metų istorija“ neprilygsta “Dinos knygai“. Neprilygsta ir “Septintajam susitikimui“. Tiesa, “Toros“ istoriją bent jau mano akyse lenkia. Maloniai nustebau, kai knygoje pasirodė Benjaminas – Dinos sūnus.

Nepasakoju apie siužetą, tačiau ne todėl, kad nebūtų, ką pasakoti. Knyga išjausta, ją reikia imti ir skaityti. Tą ir rekomenduoju.

Vertinimas: 9/10.

Pavadinimas originalo kalba: Hundre Ar
Puslapiai:
451 psl.
Leidykla: “Alma Littera”
Metai: 2011
Kaina: 39.90 Lt. Pirkti čia.

Reklama
4 comments
  1. Patinka man tavo aprašymai. Tikrai. O Herbjorg Wassmo patinka mano mamai, pabandyk, jei neskaičius “Stiklinė pieno“, girdėjau, kad irgi stipri labai. ;]

  2. Kaip tik tuo metu neskaitoma liūdėjo A.Rice “Vampire Armand” – tamsta mane papirko. Iš ano tamsesnio kampo stebėsiu jūsų blogą.

  3. vonioje said:

    gal tu neskaityk “Stiklinės pienos“, visgi :}

  4. vonioje said:

    omg. pieno :))

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: