David Nicholls – Viena diena

Visų pirma, turiu perspėti, kad nemėgstu ir dažniausiai neskaitau tokio tipo knygų. Todėl ši recenzija – ypatingai subjektyvi.

Deja, tenka pripažinti, kad “Viena diena” labai ilgai man buvo kančių šaltinis. Tačiau šiaip ne taip įveikiau.

Knygos veiksmą, mano galva, galima suskirstyti į keletą dalių:
1) Ema – mega-super-aktyvi studentė, kuri kovoja už (arba prieš) viską, ką tik baigusi anglų literatūros studijas ir turinti didžių svajonių. Deksteris – turtingų tėvų sūnelis, besiruošiantis savęs paieškoms po pasaulį.
2) Ema – padavėja riebaluotoje užkandinėje, Deksteris – visas labai fainas, neseniai pradėjęs karjerą televizijoje;
3) Ema – mokytoja, gyvenanti su buvusiu bendradarbiu, ketinanti pradėti pirmąją knygą, Deksteris – lėtai blėstanti televizijos žavigždė;
4) Ema – jau vieniša pradedančioji rašytoja, Deksteris – būsimas tėvelis, besiruošiantis pirštis;
5) Ema – sėkminga rašytoja, gyvenanti Paryžiuje, Deksteris – bedarbis, išsiskyręs ir nelaimingas;
6) Deksteris ir Ema – pora;
7) Pabaiga – WTF?

Manau, galima suprasti, kad Deksteris ir Ema visą gyvenimą tamposi pirmyn ir atgal, tai taikosi, tai pykstasi, tai bendrauja, tai nebendrauja, tai nori, tai nenori ir taip be galo be krašto.

Man čia viskas atrodė parašyta, pagal formulę klišė+klišė+klišė+banalu= bestseleris. Man keista, kad šios knygos autorius yra vyras. “Viena diena” akivaizdžiai skirta moteriškai auditorijai ir aišku, kad rašydamas apie Emos išgyvenimus D.Nicholls rėmėsi ne asmenine patirtimi, o skaitytomis knygomis ar matytais filmais.

Mane erzino beveik viskas – iki skausmo įprasti veikėjai, standartinės situacijos, keisti pasikartojimai tekste:

Tai buvo paprasčiausia bendrojo lavinimo mokyklos mergaičių rūbinė, kurioje net ir savaitgaliais tvyrojo specifinis hormonų, rausvo muilo ir paplėkusių rankšluosčių kvapas, jį Ema puikiai prisiminė iš vaikystės: hormonų, rausvo skysto prausimosi muilo ir paplėkusių rankšluosčių.

“Viena diena” man patiko tuomet, kai Ema jau tampa rašytoja ir išsikelia į Paryžių. Tie septyniasdešimt puslapių praslydo lengvai. Tačiau skaitydama nuolatos galvojau, kad ši knyga man labai primena T.Wassmo “Septintą susitikimą”. Tik pastaroji yra daugybę kartų geresnė.

O pabaiga… Nenoriu apie ją kalbėti. Jau geriau banali, nei tokia, nes paskutinių dešimčių puslapių prasmės taip ir neradau.

Vertinimas: 5/10.

Pavadinimas originalo kalba: One day
Puslapiai:
444 psl.
Leidykla: “Alma Littera”
Metai: 2011
Kaina: 42.90 Lt. Pirkti čia.

PS. Manau, pagal šią knygą sukurtas filmas nebus toks jau labai blogas. Nes jam sugaišti teks tik dvi valandas, o ne dvi savaites 😐 MUAHAHAHA.

Advertisements
2 comments
  1. Daine said:

    o man sita knyga tikrai patiko:) ir “uztrukau” net viena diena ja beskaitydama. tiesiog, itraukiantis, jausmingas pasakojimas apie 2 zmoniu gyvenima. nera super giliu filosofiniu minciu, bet prie knygos veikeju mintimis grizau dar kelias dienas:) privercia tiesiog labiau branginti gyvenima ir zmogu esanti salia. knygos autoriu daznai neatsimenu, o sita isidemejau. pritariu tik vienoje vietoje, man irgi buvo keista, kad tokia jausminga knyga parase vyras 🙂 taigi, siulau taip jau nenurasyti sitos knygos. Geru skaitiniu!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: