Isabel Abedi – Lučianas

Pirmas įspėjimas: aš esu pikta ir mėgstu teisti be jokio pagrindo.
Antras įspėjimas: prieš pradėdama skaityti turėjau išankstinį nusistatymą, kad ir kaip blogai tai būtų.

Imdama “Lučianą” į rankas galvojau:  “Na va, dar vienas “Saulėlydžio” klonas”. Žinoma, kai ieškai panašumų, jų dažniausiai pavyksta rasti:
– Isabela -> Bela, Rebeka -> Bekė;
– Pirmąją knygoje aprašomą dieną mokykloje Rebeka apsirengia praktiškai idenštikai, kaip Bela “Saulėlydyje”: džinsai, bliuzonas, susivėlę plaukai;
– Rebekos vos nepartrenkia automobilis…

Dabar, kai atsikračiau savo išankstinio nusistatymo, galiu pasakyti tiesą – knyga mane velniškai maloniai nustebino. Po pirmųjų dešimčių puslapių supratau, kad atsiplėšti darosi vis sunkiau.

Rebeka – normali moksleivė, turinti draugų, mylinčius tėvus (tiesa, šie išsiskyrę, mama lesbietė ir Rebeka gyvena kartu su ja ir jos mergina) bei vaikiną, normaliai besimokanti, vaikštanti į vakarėlius ir klausanti muzikos. Vieną vakarą ji krūtinėje pajaučia nepaaiškinamą dilgtelėjimą ir tuomet pasirodo Lučianas, kuris neatsimena, kas toks yra, iš kur atsirado ir nežinia kodėl sapnuoja Rebekos praeitį ir ateitį.

Tamsus liesas siluetas rėmėsi į žibintą ir žvelgė į mane. Veidas – tik blykši dėmė, plaukai juodesni už naktį. Ilgas paltas atrodė per didelis siauriems pečiams. Jis stovėjo tarsi įšalęs. Mirkčiojo tik žibinto šviesa, ji tai įsižiebdavo, tai užgesdavo, vėl ir vėl.

Nuoširdžiai tikėjausi, kad netrukus paaiškės, kad Lučianas yra vampyras (geriausiu atveju – vilkolakis) ir knygą bus galima nurašyti į “šlamšto” krūvą. Tačiau, tai paaiškėja tik istorijos pabaigoje ir, patikėkite manim, niekaip neatspėsite.

Tada pūstelėjo šviesius plaukus nuo kaktos ir šyptelėjo man.
– Pasilinksmink apeigose, Beke. Bet, priešingai nei tu, aš dar nemutavau į kapų vaiduoklį. O kol iš sielvarto, kad tu išgirstum mano maldavimą, slankiosiu po kapines, deja, praeis dar keli tūkstantmečiai.

Kai, dėl tam tikrų priežasčių, likimas Rebeką ir Lučianą išskiria, ši puola į depresiją, tačiau užuot pirmuoju asmeniu aprašiusi merginos neviltį, I.Abedi tai nupasakoja mamos ir draugų elektroniniais laiškais, į kuriuos Bekė neatsako. Už tai dedu jai didelį pliusą – visas skyrius sudarytas iš elektroninių laiškų, tačiau kiekvieno veikėjo laiškai išskirtiniai ir unikalūs, nors jie išreiškia tą patį rūpestį.

Tiesa, istorijos pabaiga (kurios aš negaliu atsikleisti, nes sugadinčiau skaitymo malonumą) man pasirodė nenatūraliai forsuota, prikišta nebūtinos dramos, o kulminacijoje kiek dirbtinai pritempta. Tokios jos nesitikėjau ir norėjau, kad ji būtų kiek kitokia, tačiau beskaitant autobuse beveik ištraukė vieną išdavikišką ašarą.

Žinoma, aš nebūčiau aš, jei neprikibčiau prie vertimo. Esu šiek tiek išlepinta knygų originalo kalba, todėl dažnai į vertimą žiūriu labai priekabiai. “Lučianui” turiu prikišti tik keletą smulkmenėlių, dėl kurių galima kaltinti ir pačią lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, vienos iš Bekės papūgėlių vardas yra Džonas Berniukas. Įtariu, kad anglų kalboje tai Johnny Boy. O kad pripučiamas ryklys yra vardu Šarkis nuo angliško shark, o ne nuo lietuviškos šarkos, supratau tikrai ne iš karto.
Skiriu pagiriamuosius žodžius vertėjai už tai, kad angliški dainų tekstai bei citatos knygoje paliktos originalo kalba, o vertimas pateikiamas tik išnašose.

Vertinimas:9/10. Rekomenduoju moteriškai auditorijai, ypatingai tai jos daliai, kuri jaunesnė už mane. Deja, skaitydama retsykiais pasijausdavau tokiai knygai “per sena”.

Kita informacija:

Pavadinimas originalo kalba: “Lucian”
Puslapiai:
536 psl.
Leidykla: “Alma littera”
Metai: 2011 m.
Kaina: 39,90 lt. Pirkti galite čia.

Advertisements
9 comments
  1. čefyro katinas said:

    ė 😐 pagal tavo recenziją tai aš kasdien atrodau kaip Bela: džinsai, bliuzonas, susivėlę plaukai 😐
    jaučiuosi blogai ir jau beveik esu pasiruošusi imti dėvėti sukneles.

  2. Rikošetas said:

    nesijaudink. tiesiog, kai imsi domėtis blizgančiais vyrais, paskambink. aš visada tave išklausysiu 🙂

  3. čefyro katinas said:

    Ačiū už paguodą, taip ir padarysiu!
    O dabar šiaip iš kvailumo pagooglinau ir man vėl reikia paguodos: pasirodo, kažkas kitas laisvalaikiu naudoja pseudonimą čefyro katinas, vadinasi, aš esu visiškai neoriginali.

  4. vonioje said:

    pažįstu bent du vyrus, naudojančius nicką “čefyro katinas” :))

  5. Justina said:

    Lučianas (bent jau man) visiškai nepanašus i saulėlydį.

  6. Rikošetas said:

    Kaip jau minėjau – turėjau rimtą išankstinį nusistatymą, kurį knyga visiškai paneigė 🙂
    Ir, kaip minėjau, kai nori, panašumų visuomet gali rasti.

  7. Dovilė said:

    Panašumų tikrai yra ir, kaip pati sakai, norint visuomet jų atrasi. O šiaip mintys apie knygą panašios į manąsias. Pamenu, pradžioje Isabela -> Bela irgi užkliuvo. 😉 O už vertimo klaidas man šiek tiek kliuvo spausdinimo (?) klaidos, kai praleidžiama raidė, parašomas žodis ne tuo linksniu ar pan.

  8. Dovilė said:

    * ..už vertimo klaidas man šiek tiek labiau kliuvo (..)

  9. Blondinukė said:

    Daug žodžiu buvo kur praleistos raidės 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: