Gaston Leroux – Operos vaiduoklis

Pradėkime banaliai – nuo pradžių. Gerai pamenu, kad panašaus pavadinimo L. Veberio miuziklu susidomėjau ankstyvoje gotiškoje paauglystėje, išgirdusi šią Nightwish dainą:

Kadangi buvo laikai, kai nebuvo torrentų, pamenu tik asilu pažymėtą “emulę”, o internetas ribojo parsisiunčiamų duomenų kiekį ir už kiekvieną papildomą megabaitą plėšė nesuvokiamus pinigus, man pasisekė, kad netrukus šį miuziklą nusprendė parodyti televizorius. O dabar grįžkim prie knygos.

Sunku pasakyti kažką naujo, nes manau, kad didžioji dalis skaitančių yra matę “Operos fantomą” ar bent jau šį bei tą apie jį girdėję. Autorius istoriją pasakoja jau praėjus beveik trisdešimčiai metų po aprašytų įvykių, todėl istorija kuriama tarytum sudaryta iš laiškų, prisiminimų, dienoraščių nuotrupų.

Paryžiaus operoje keičiasi vadovybė ir sklando gandas apie paslaptingą padarą, primenantį gyvą numirėlį, kurį galima sutikti operos koridoriuose. Vaiduoklis, rašteliuose pasirašantis O.V, kelia tam tikrus reikalavimus operos vadovams, o šie viską laiko piktu pokštu. Tiesa, nepaklusus pasekmių nepavyksta išvengti. Raulis jau seniai seniai myli daininkę Kristiną, kurią pamilsta ir vaiduoklis ir pradeda mokyti dainavimo apsimetęs jos taip laukiamu Muzikos Angelu. Raulis pavydus, Vaiduoklis dar pavydesnis, Kristina sutrikusi ir pasimetusi ir kuo toliau, tuo viskas blogiau.

… bet visos tos kaukolės buvo bežadės, galima sakyti, mirusios. Bet įsivaizduokite Raudonosios mirties kaukę, kuri staiga atgyja ir jos visos keturios juodos ertmės, keturios skylės, liejasi klaikiausiu pykčiu, šėtonišku įniršiu tarsi koks demonas, o jo juodose akiduobėse nėra akių, nes, kaip sužinojau vėliau, jo akys matomos tik tamsoje, kai jos šviečia tarsi apuoko.

Knygoje daug smulkiau atskleidžiama veikėjų motyvacija, nuosekliau nei miuzikle atskleidžiama istorija, papildyta prisiminimais ir praeities įvykiais. G. Leroux papasakoja kaip Operos vaiduoklis (kurio tikrasis vardas – Erikas) atsidūrė Paryžiuje, kur išmoko visų triukų ir net kaip jis tapo tokiu sociopatu. Tiesa, mano nuomone, miuziklo fantomas įdomesnis veikėjas, nei knygos vaiduoklis. Miuzikle jis atrodė “gerietis”, nepaisant visų niekšybių, todėl Kristiną gelbėjantis Raulis kaip tik erzino. Knygoje vaiduoklis tikrai yra blogas, ir nors Kristina stengiasi jį užstoti, ginti, jo gailėtis, jokių šiltesnių jausmų man jis nesukėlė.

Vertinimas: 7/10. Knyga nėra bloga. Tiesiog.. tiesiog ji yra. retas atvejis, kai ekranizacija (jei taip galima pavadinti Veberio kūrinį) yra geresnė už knygą.

Kita informacija:

Pavadinimas originalo kalba: “Le Fantome De L’Opera”
Puslapiai:
274 psl.
Leidykla: “Scena”
Metai: 2004 m.
Kaina: Aš radau bibliotekoje, kainos net neįsivaizduoju. Visiems, kurie neskaito bet ko, kas pakliūna po ranka, siūlyčiau pažiūrėti miuziklą.

Advertisements
1 comment
  1. Dzero said:

    Filmas tikrai geras, sukrečiančiai geras, o knyga kaip knyga. Nors nuo 1925 metų filmai pagal šį romaną buvo kuriami švelniai tariant DAŽNAI, tik 2004 filmas atspindėjo knygos esmę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: