Sigitas Geda – Adolėlio Kalendoriai

Šią knygą skaičiau labai ilgai. Gerokai ilgiau nei metus. Ramiai, neskubėdamas, kiekvieną rytą pervesdamas po kelis puslapius, kurių viso – beveik septyni šimtai. Daug. Tikrai daug.

Kaip parašyta ant knygos viršelio, knygą sudaro: dienoraščiai, gyvavaizdžiai, užrašai bei tyrinėjimai. Ir tai – bene viskas, ką reikia žinoti.

Sigitas Geda buvo pėdsaką paliekantis žmogus. Tiksliai nepamenu, tačiau kažkur skaičiau ar girdėjau, jog jis užrašinėdavo viską, kas jam atrodė svarbu. O svarbu jam atrodė viskas. Iš čia ir ši knyga, kuri prasideda 1999 m. sausio mėnesio 17 d., sekmadienį ir baigiasi 2000 m. rugsėjo mėnesio 25 d., pirmadienį.

Gal ir neverta kartotis, bet knygoje visko tikrai labai daug. Čia S. Geda dalinasi savo pastebėjimais bei mintimis apie įvairius nutikimus, įvykius ar reiškinius, kurie jam užkliuvo ir padarė įspūdį arba atvirkščiai – įspūdžio nepadarė. Ši knyga – tai tarsi jo pokalbiai su pačiu savimi. Tarsi užrašų knygelė neleidžianti pamiršti nugyvento gyvenimo. Manau, tokią galėtume vesti kiekvienas iš mūsų. Užtektų, jog kiekvieną dieną pasidalintume vos vienu nutikimu ir jau po metų pamatytume kiek daug visko nutiko. Ar bent įsivaizduojate, kiek žmonių, nuotykių bei patirčių sukauptume? O tuo pačiu, to visiškai net nenujausdami, įprasmintume ir laiką, kuris dabar, pasak daugelio, prabėga tiesiog nepastebimai.

Sigitas Geda buvo neeilinė asmenybė, todėl mėginimai skaityti ir suprasti šią knygą yra panašūs į mėginimus skaityti ir suprasti jį patį. Kai kur viskas aišku, kai kur – sunkiai išbrendama, o kai kur – neišbrendama visiškai. Tačiau skaitant ne tyrinėjimo tikslais, o vien tik įdomumo/malonumo vedamam, ši knyga – puikus būdas atsikvėpti. Tačiau būkite atsargūs, nes kai knyga yra tapati autoriui, tai saugus atsiejimas praktiškai neįmanomas.

Kaip jau minėjau, knygą skaičiau labai ilgai ir tikrai nemanau, jog ją reikia skaityti greitai, mėginant viską įveikti per kelias dienas ar savaites. Tai ne tokio tipo knyga. Pervertę ją per kelis vakarus, nieko nesuturėsite ir neprisiminsite, nes tai nėra vientisas srautas – tai daugybė paskirų epizodų, kurie geriausiai įsisavinami, kai patiekiami po truputį, mažomis delikačiomis porcijomis. Panašiomis kaip, kad kiekvieną savaitę vis dar publikuojama „Šiaurės Atėnuose“. Štai čia keletas nuorodų į pastarasias publikacijas, kad žinotumėte apie ką eina kalba ir ko iš tokios knygos galima tikėtis:

pirmoji
antroji
trečioji

Jeigu užkabino, tame pačiame puslapyje galite susirasti ir daugiau. Gerokai daugiau. Galbūt netgi tiek daugiau, kad pavargsite skaityti ir jau nebenorėsite imti į rankas knygos. O galbūt jums tekstas kompiuterio ekrane yra tapatus tekstui popieriuje ir knyga net nebus reikalinga. Kaip sakoma, kiekvienas laisvas rinktis ir pasirinkti.

O jeigu vis tik nuspręsite (pavyzdžiui, aklai) paimti knygą į rankas, žinokite, ji patiks tikrai ne visiems. Daugeliui ji bus visiškai neaktuali ir nuobodi. Daugelis žiovaus jau trečiame puslapyje, o ketvirtajame įsijungs televizorių. Tačiau, toks jau tas pasiskirstymas, kuriame vis vien, neabejotinai bus stovinčių ir kitoje barikadų pusėje. Nes kam patiks, kaip sakoma, tam.

Vertinimas: – / –

Kita informacija:
Puslapiai:
687 psl.
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Metai: 2003 m.
Kaina: ~15 Lt. Pirkti internetu čia.

(c) veikiantis

Advertisements
4 comments
  1. Kotryna said:

    Puikiai, Pauliau, galėjai dar kokią citatą įmest 🙂 žinai, kokį perliuką!

  2. Šiaurės Atėnuose man malonu skaityt tuos jo trumpus tekstukus, norėčiau ir aš mokėt taip trumpai rašyt. Gal su metais išmoksiu 😉

  3. Arturas Dudenas said:

    Skaiciau sia knyga tris menesius, neskubant iki tol kol jauti, kad uztenka . Cia kaip pasivaiksciojimas juros krantu renkant gintarus ir ieskoti turi ir yra laiko pagalvoti. Manau jaunimui si knyga neikandama, ko gero ir daugeliui skaitanciam sias eilutes. Jei jus jos neiveikete, tai jus silpnas, o ne knyga ir kalba neina apie skoni. Perliuku sioj knygoj apstu, tik reikia juos izvelgti. Si knyga nieko neipareigoja, tik gali praplesti mastymo, ieskojimo ir matymo platumo galimybes su pritarimu arba ne. Kiekvienas is jos gaus skirtingai, pagal issilavinima, prota, intelekta ir gebejima mastyti, bei izvelgti tarp eiluciu. Manau pas rasytoja nebuvo noro pilnai ir issamiai atskleisti savo laisvu minciu, bet trumpos uzuominos ir pamastymai tikrai smagiai skaitosi, kuriu tik ir ieskai kas kelius ar keliasdesimt puslapiu, ji vercia prisiminti ir savo pamastymus kai kuriais klausimais. Ko gero knygos turinys netyciom ar specialiai sudeliotas, kad skaitytojas nemestu jos skaitydamas vien kaskokius buvusio realaus gyvenimo eilinei akiai nepastebimus fantasmagoriskai isvedziotus niekam neidomius svaiciojimus , iterpiant tikrai kazka vertingo ir verto pilnai sustoti ir apmastyti. Be temos, tik talentingo rasymo meistro izvalgos deka ir mokejimu ispausti is bet ko, bet ka ir atsidurti ten kur reikia nors su maza eilute. Gal laisvo, kazkiek priplaukusio, stabiliai pageriancio pesimisto, bet mastancio, bei naudojancio smegenis genijaus esme ir sekme paprastume ? Ji gal siek tiek kartais lyg antivalstybine, bet ko gero tie kas galetu ja isbraukyti ir sutrumpinti neturi valios tiek ilgai skaityti, galvoti ir ieskoti. Perskaitykite ir tikrai kazka paragausite, tai ko kasdien nevalgote ir tikrai nepaliks vienpusio pabendravimo ispudi su visu laiku geriausiu Lietuvos poetu S.Geda., nes tik ieskantis randa ir gali atsakyti. Si knyga tai laiko radimas paciam sau, nes daugelis randa laiko viskam, bet ne sau. Smagaus skaitymo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: