V. Nabokovas – Lolita
Pradėsiu nuo kito galo. Ar man patiko? Nežinau. Manau, kad taip, nors tikrai neperskaičiau vienu prisėdimu – bent porą kartų numečiau į šalį ir skaičiau kažką kitą.
“Lolita“ man sukėlė gana dviprasmiškus jausmus. Visų pirma – tai mergaičių tvirkintojo pasakojimas, kai jis trokšta suvilioti dešimtmetę ar dvylikametę mergaitę. Tačiau visų antrą, Hubertas hubertas atrodo visiškai beviltiškai įsimylėjęs vyras – jis daro viską, ką tik gali, perka viską ką tik gali, kaip drėgnas skudurėlis valkiojasi iš paskos, tačiau nesulaukia nė mažiausio švelnumo ar kitokio malonaus atsako. Tiesa, man nepatiko paskutinis penktadalis knygos.
Ar rekomenduoju? Žinoma. Nes tai ne tik knyga, bet ir įdomi protinė patirtis.
Vertinimas: 8/10
(c) Rikošetas
Knygą perskaičiau tuomet, kai vienoje sitaucijoje su drauge buvom pavadintos “Lolitomis“ 🙂 ne pati geriausia skaityta knyga, bet visai patiko.