George Orwell – 1984-ieji

1984Na, šią knygą taip dažnai aptikdavau visokiuose „must read“ topuose, kad mano smalsumas vieną dieną ėmė ir nugalėjo. Ir dabar dėl to nuoširdžiai džiaugiuosi.

„Niekas nepriklauso tau vienam, išskyrus kelis kubinius centimetrus kaukolėje.“

Apie tai ir yra ši knyga, apie tuos kelis kubinius centimetrus, kurie iki paskutiniosios kovoja už savo laisvę. Tai romanas apie pasaulį, kuriame negalima jokia iniciatyva, joks mąstymas – visi turi paklusti Didžiajam Broliui, o nusižengusieji negailestingai baudžiami visišku ištrynimu iš visuomenės. Tai romanas apie Vinstoną Smitą, dirbantį istorijos klastojimo skyriuje, kuriame falsifikuojama/perrašinėjama istorija taip, kad ji atitiktų šios dienos aktualijas. Tai romanas apie Vinstoną Smitą, kuris kelia klausimus, mąsto ir jaučia, kad jis ne vienas toks, matantis, jog tai, kas vyksta nėra tiesa, nėra gerai ir kad reikia kažką daryti. Tiesiog būtina. Tai romanas apie nuolatinę ir, atrodo, beviltišką kovą prieš sistemą.

Nuo pat pirmojo puslapio tekstas pagauna skaitytoją savo idėja. Ir nors iš pradžių reikia šiek tiek laiko, kad priprastum prie pasakojimo stiliaus, vėliau knygos tiesiog neįmanoma paleisti iš rankų. Tai kažkas tokio, tai knyga, kuri triuškina skaitytoją su kiekvienu siužeto posūkiu, su kiekvienu puslapiu.

„Aš suprantu KAIP, aš nesuprantu KODĖL.“

Skaitytojui čia tiesiog neleidžiama atsikvėpti, įtampa nuosekliai didinama itin greitu tempu ir tu tiesiog negali užversti šios knygos nesvarbu kas beatsitiktų – diena ar naktis. Psichologiškai kone iki kaulų smegenų prasiskverbianti istorija. Absoliutus pajautimas.

Turiu pripažinti, jog ne veltui ši knyga yra rekomenduojama aukščiau mano jau minėtuose visokiuose „must read“ topuose. Turiu pripažinti, jog perskaitę šią knygą tikrai nenusivilsite.

Nepaisant visiško knygos triumfo, vis vien reiktų mestelti vieną kitą akmenį į leidėjų daržą. Visų pirma, į akis kartas nuo karto krenta gramatinės klaidos. Taip pat visiškai nesupratau ką knygos pradžioje veikia didžiulis ir grandiozinis „spoiler‘is“ pavadinimu „Įvadas“ (Ne, tai nėra autoriaus parašytas įvadas. Tai viso labo kažkokio vyruko straipsnis apie šią knygą). Neskaičiau jo, nes nenorėjau prarasti viso knygos skaitymo įdomumo. Manau, savaime suprantama, jog tai kas čia vadinama „Įvadu“ turėtų vadintis kažkaip kitaip ir būti įdėta į knygos pabaigą, t.y. skaitytojui perskaityti jau pabaigus romaną. Daugelyje knygų būtent taip ir daroma, todėl labai keista kodėl čia buvo padaryta atvirkščiai. Žvelgiant iš kitos pusės, manau, jog šiai knygai įvado ar įžangos iš viso nereikia, nes ji pati puikiai sugeba skaitytoją užkabinti, “apdirbti” ir nusitempti į giliausią dugną.

Visgi nepaisant šių nežymių nesklandumų, knyga yra pavyzdinė ir 99 proc. „must read“. Imkite ją ir skaitykite ir tatai skaitydami permanykite 🙂

Rekomenduoju.

Vertinimas: 10 /10

Kita informacija:

Pavadinimas originalo kalba: Nineteen Eighty-Four
Puslapiai:
264
Leidykla: “Jotema”
Metai: 2007 (originalas – 1949 m.)
Kaina: išsimainiau, todėl man nekainavo nieko. Pirkti internetu čia.

(c) veikiantis

Advertisements
10 comments
  1. Anita said:

    Dar niekad negirdėjau tamstos ką nors taip stipriai giriant.

  2. Maumaz said:

    Žino, ką girti 🙂

  3. cloo said:

    „Turiu pripažinti, jog perskaitę šią knygą tikrai nenusivilsite“

    nuo šios vietos perėjau tiesiai prie geltono veiduko teksto gale

    🙂

  4. Sandra said:

    Įvadas visai geras reikalas – ypač tokiam įtakingam kūriniui, kaip šis. Kam nepatinka – gali praverst. Skaitydama Amerikoj leistas knygas, pripratau prie to, kad randu rimtą komentarą, padedantį pastebėti kai kuriuos svarbius momentus. Tikrai netrukdo.

    Jus masina siužeto vingiai, betgi tai (tik) (puiki) technika. Pastebėkite, apie ką ta knyga, kiek joje kritikos politikai, kokiais laikais ji buvo rašyta… Kaip įaugęs į kalbą “Big Brother” 🙂

  5. “Jus masina siužeto vingiai, betgi tai (tik) (puiki) technika. Pastebėkite, apie ką ta knyga, kiek joje kritikos politikai, kokiais laikais ji buvo rašyta… Kaip įaugęs į kalbą “Big Brother””

    Aš puikiai suprantu kokiais laikais buvo rašyta ši knyga ir kiek joje “povandeninių” srovių, tačiau aš šią knygą skaitau šiandien, todėl stengiuosi atsiriboti nuo visų išankstinių nuomonių, komentarų ar aliuzijų. Skaitau knygą tiesiog kaip literatūros kūrinį, o ne istorinį šaltinį.
    O tai, kad šios knygos aktualumas yra visiškai neišblėsęs, tai kad ji sugeba patraukti net ir šiandien, vertinant šių dienų įvykius, yra nenuginčijamas knygos kokybės požymis 🙂
    O tas įvadas/komentaras galėtų būti knygos pabaigoje vien dėl to, kad perskaičius knygą būtų galima savotiškai “pasitikrinti”, t.y. pastebėti tai, ko nepavyko pastebėti pačiam ir pan. 🙂

  6. Dori said:

    Tai viena geriausių mano skaitytų knygų, verta skaityti antrą ir trečią, ir .. kartą 🙂 Mokykloj galėtų būti įtraukta į “must read” sąrašą 🙂

  7. Mantas said:

    Va va, įdomu kodėl jos mokykloj neliepa paskaityti.

    Beje, filmas irgi labai geras.

  8. Lara said:

    knyga tikrai puikiai įtraukia, stilius taip pat. O dėl “įžangos” visiškai pritariu – į pabaigą 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: