Charles Bukowski – Skaitalas

skaitalas_mediumChameleonas. Tik taip būtų galima apibūdinti šią knygą. Jeigu pavyko išvysti tinkamą spalvą – tuomet puiku, jeigu ne – tuomet ši knyga greičiausiai sukels paprasčiausius traukulius.

Siužetas – tikras kokteilis. Ir šis kokteilis, kaip rašoma ant knygos nugarėlės, „suplaktas iš sarkazmo, mistikos, ironijos ir personažų idiotizmo“. Iš visų šių dalykų turbūt didžiausią dalį sudaro idiotizmas, todėl kiekvienas, paėmęs šią knygą į rankas bei perskaitęs kelis puslapius, privalės pasirinkti vieną iš dviejų: arba patikėti absoliučiu idiotizmu su visom iš to sekančiom pasekmėm, arba mesti knygą į šalį. Jeigu vis tik idiotizmu patikėti nesinori, tačiau dėl kažkokių priežasčių norisi, o galbūt reikia, skaitymą tęsti, turiu perspėti apie anksčiau jau minėtus traukulius.

Pradėjęs skaityti kurį laiką negalėjau suprasti, kas vyksta, galvojau, ar tai kažkoks pokštas, ar viskas čia iš tikrųjų TAIP. Sakiniai pasirodė per daug kapoti, tekstas nerišlus, trūkčiojantis, o tam, kad tinkamai suprasti siužetą bei jo posūkius, atrodo, reikėjo gerokai prigerti, koks turbūt buvo ir pats autorius rašymo akimirką. Na, o tokie perliukai tiesiog išmušdavo bet kokį apčiuopiamą pagrindą:

„Artėjo rugsėjis. Ginčijosi varnos. Saulė varvėjo krauju.“

Vis tik nepasidaviau, nesustojau ir galbūt kaip ir pagr. veikėjas sugebėjau ištraukti „kažkokį tūzą iš kažkokios žymėtos kaladės“. Tuomet chameleonas pakeitė spalvą ir įsileidęs į teksto vidų parodė man visiškai kitokį peizažą, kuris akimirksniu pačiupo ir įtraukė tarsi sapnas.

O visas sapnas – tai prasigėrusio detektyvo dienoraštis. Čia sprendžiamos įvairiausios žemiškos bei nežemiškos užduotys (pradedant neištikimybės įrodymų ieškojimais ir baigiant kova su ateiviais), nuolat geriama, vaikštoma skustuvo ašmenimis bei balansuojama ant ribos, kurią sunku suvokti ir įvardinti ne tik man, bet turbūt ir pačiam herojui. Knygos nuotaikų ir aplinkos fonas labai primena anksčiau aptartą Bukowskio romaną „Paštas“. O kad tiek „Pašto“, tiek „Skaitalo“ veikėjai gali egzistuoti vieni greta kitų, toje pačioje nevilties persmelktoje scenoje, nesunku įsitikinti, nes „Skaitale“ paprasčiausiai yra sutinkamas pagr. „Pašto“ veikėjas Henris Činaskis.

„Taigi aš sėdėjau tarp Kosmoso ir Mirties. Moterų pavidalu. Ko turėjau tikėtis tokioje padėtyje? Tuo tarpu man reikėjo surasti Raudonąjį Žvirblį, kurio, galbūt, visai nėra.“

Manau ši knyga turėtų itin patikti fantastikos mėgėjams, nes čia susiduriama tiek su ateiviais iš kosmoso, tiek su dvasiomis, tiek su kitais visiškai alogiškais personažais ar reiškiniais. Tai tikrąja to žodžio prasme – „skaitalas“, kuriame išlaisvinamos visos nestandartinės, nepažintos ir dažnam galbūt netoleruotinos idėjos bei apsireiškimai. Ir visa tai daroma su Bukowskiui būdinga itin preciziška ironija bei itin akcentuotu juodojo humoro jausmu. Romanas suplaktas, supintas ir nuolat klaidinantis, tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, pabaigoje viskas pavydėtinai išsiriša, o užbaigiama netgi šiek tiek netikėtu, ramiu bei melodingu akordu. Ir visa tai yra kažkas tokio, kas sugeba išlaikyti dvipusį ryšį su skaitytoju.

Manau abejingų šiam romanui neliks: jis arba pradžiugins arba suerzins. Tarpiniai variantai čia negalioja. Tu arba su, arba prieš idiotizmą 🙂

Beieškant savojo Raudonojo Žvirblio 🙂


Vertinimas:
8-9/10

Kita informacija:

Pavadinimas originalo kalba: PULP
Puslapiai:
180
Leidykla: “Kitos knygos”
Metai:
2005 (originalas – 1994 m.)
Kaina:
man nekainavo nieko – pirkti internetu.

(c) veikiantis

Advertisements
2 comments
  1. Vytas said:

    Taigi ir nesuprantu, verta skaityti ar ne 🙂 spėju man būtų per daug idiotizmo 🙂

  2. Milda said:

    Aš skaičiau kelias šio rašytojo knygas. Pirmoji buvo “Moterys”…, vėliau sekė „Skaitalas“, „Arklienos kumpis”, „Paštas“, kol galų gale visos rašytojo knygos atsidūrė mano namų “bibliotekoje”. Galiu pasakyti viena, jo rašymas yra su nerealiu humoru ir aš vis galvoju kiek reikia gebėjimo aprašyti alkoholizmo scenas vis kitaip…Pirmoji knyga, kurią skaičiau šie tiek šokiravo, nes daugiausia rašyta apie alkoholį, pagirias, moteris ir …Šiaip rekomenduoju “Paštą” ir “Arklienos kumpį”…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: