John Wyndham – Trifidų dienos


Fantastinių knygų neskaičiau jau gana seniai. Ši pas mane pakliuvo tik todėl, kad “Trifidų dienos“ – viena iš nedaugelio knygų, kurias giria mano gyvenimo vyras. Nors mano pastangos geriau suprasti jo literatūrinį skonį buvo įvertintos sarkastišku “awww… kaip miela“, perskaičiau ir nesigailiu.

Baisiausia, kad negaliu nieko papasakoti apie siūžetą, nes viskas būtų vienas didelis spoiler’is. Žinoma, galiu parašyti “Atsargiai, spoiler’is“, bet puikiai žinau, kad į tokius užrašus niekas dėmesio nekreipia ir ramiai sau skaito toliau. Pabandysiu pasakyti kažką, nepasakydama nieko 🙂

Žemėje įvyksta katastrofa, po kurios didžioji dalis viso pasaulio gyventojų nebegali normaliai egzistuoti ir savimi pasirūpinti. Vaizdas gana apokaliptinis: ne, nesuklesti blogis. Žmonės linguoja gatvėmis lyg zombiai, žudosi, plešia parduotuves ir vienas kitą. Tada į sceną žengia trifidai – keleriais metais anksčiau žemėje pasirodę augalai. Bet čia jums ne kokios nusususios saulėgražos ar pienės! Trifidai apsiginklavę mirtinai pavojingais geluonimis, sugeba komunikuoti tarpusavyje ir (!) gali vaikščioti. Žemę ištikusi nelaimė suteikia šiems augalams milžinišką pranašumą.
Pagrindinis veikėjas Bilis – trifidų tyrinėtojas (kaip tyčia). Londono gatvėse jis sutinka Džozelą ir leidžiasi su ja ieškoti buvusio pasaulio likučių.

Knygos stiprioji vieta – siužetas. Nemanau ar kada skaitysiu ją dar  kartą, bet per “Trifidų dienas“ kelis kartus pravažiavau reikiamą stotelę (suprask  – įtraukia nerealiai).
Labiausiai erzino gana dirbtini dialogai:  – Būk rami, mano švelnioji mylimoji,… ir pan. Nenustebčiau, jei knyga būtų leidžiama dabar, vertimas būtų pataisytas (aš nebūčiau aš, jei neprisikabinčiau apie vertimo).
Pirmasis lietuviškas leidimas  buvo išleistas 1978 metais Vagoje. Tas, kurį turiu aš 1994 m. išleistas A.Varno personalinėje įmonėje. Nežinau ar ta įmonė kalta ar šiaip nepasisekė, bet jau teksto rinkimo klaidų tai milijonai.
Jei apibendrinčiau – viskas yra gerai.

Pažymys: 8.  Gal iki 9 pavyktų pritempti.

Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: The Day Of Triffids
Puslapiai: 207
Leidykla: A.Varno personalinė įmonė
Metai: 1994 (1978)
Kaina: Pagal susidevėjimo laipsnio manau, kad neįkainuojama. Man nieko ir nekainavo – gavau A.Mickevičiaus bibliotekoje.

(c) Rikošetas

Komentarų: 8
  1. heh… viena geriausių kada nors skaitytų fantastinių knygų. dukart skaičiau. super. ir siužetas iki šiol atmintyje išlikęs. daugumai apokaliptinių holivudinių filmų, imho, tolokai ir tokio paprasto, bet gero siužeto.

    foto viršelyje, tai kaip suprantu, senojo, 1978 metų leidimo.

  2. Grrrr parašė:

    mhm, kažkodėl rašymo (o gal išties – vertimo?) stilius yra vienas didžiausių fantastikos drawback’ų man, kažkaip juokingai skaitosi dažniausiai tos pritemptos meilės linijos ir negyvenimiški dialogai, bet, žinai, sudominai su tais trifidais 🙂

  3. ezerosala parašė:

    Patiko, kad pravažiavai stotelę:)

  4. kritikas parašė:

    IS aprasymo atrodo ,kad gera knyga,stebiuosi ,kad eridanas yra toks kvailas ir jos neisleidzia,nes yra daug neskaiciusiu

  5. Artis parašė:

    del skonio nesigincisim,bet senasis vertimas super ,viena is geriausiu knygu. panasi realistiska knyga yrair “Ateiviai is niekur“ F.Karsako , kazkada isleista ‘drasiuju keliu’ super knygute ,atrodo kad veiksmas vyktu sendien. Rekomenduoju kas fantastika megsta

  6. Atgalinė nuoroda: Nr5 « LUNI Biblioteka

  7. Skaiciau seniai, bet tai geriausias fantastinis romanas, siaip nelabai megstu fantastika, bet sitas paliko ispudi

  8. Ema parašė:

    Skaičius 78 leidimą. Dėl vertimo nėra prie ko prikibt, o dėl nudėvėjimo kai ši dar senesnė (nors ir nuosava) irgi turbūt neįkainojama. Tas knygos senumas sukelia visai kitokį jausmą nei naujos. Skaičiau ne kartą, ir gaila, kad tikrai mažai kas žino apie trifidų dienas. 🙂 nesenai per ltv rodė ir naujausią filmą trifidų dienų. Su mama abi žiūrėjom ir nusivylusios juokėmės ką holivudas padarė per komediją. Labai tikiuos, kad kada nors atgis ši istorija!

Parašykite komentarą