Ben Elton – Mirtis Tupykloje

Geriausias detektyvas, kurį esu skaičiusi!
Pasakojimas apie realybės šou. Kas tai yra visi puikiai žinome akvariumų, kelių į žvaigždes ir kitų fenomenų dėka. Trys mėnesiai, dešimt dalyvių, vienas laimėtojas – labai pažįstamas reklamos tekstas. Problema ta, kad realybės šou likus aštuoniems žmonėms, vienas jų nužudomas. Policininkų komanda, kuriai vadovauja senamadiškas inspektorius Kolridžas, turi peržiūrėti tūkstančius valandų filmuotos medžiagos. Paaiškėja, kad visas realybės šou – tik jo kūrėjos Džeraldinos Henesi žaidimų aikštelė, kur kiekvienas dalyvis atrodo taip, kaip užsimano ji.

Dalyviai – vienas už kitą įkyresni. Visi mano, kad yra super dvasingi, visi nori tapti TV laidos vedėjais, visi domisi zodiako ženklais. Inspektorius Kolridžas nekenčia jų nuo pirmos dienos, o nuo knygos vidurio jų nekenčiau ir aš.


– Net keista, kiek žmonių iki šiol mano, kad pieno produktus valgyti sveika.
– Taigi kad nesveika.
– Ar žinai, kad dvidešimtame amžiuje kiaušiniai numarino daugiau žmonių negu Hitleris?
– Taip, žinau, kaip ir kviečiai.
– Fui, kviečiai! Nekalbėk man apie kviečius!

arba:

– … Argi tu niekada nenustebinai savęs, nepažvelgei į save nauju, kitu, anksčiau nepastebėtu kampu?
– Na, kartą atsitūpiau ant veidrodžio. Eik tu sau, kaip buvau sukrėstas, – tarė Džiazas, o Kelė garsiai, akiplėšiškai ir nemaloniai nusijuokė.
Bent Deivydui nemaloniai.
– Žiūrėjau tiesiai sau į šikną, – išsišiepęs varė Džiazas, – ir net man buvo sunku ja žavėtis!

Ir taip visą laiką. Džeraldinai svarbiausia, kad dalyviai pasibarškintų, todėl jie dienų dienas nieko neveikia, tik geria ir dvasingai kalbasi.

Kolridžas man kažkuo mielas veikėjas. Jis primena mano močiutę (lankosi bažnyčioj, neša gėles ant karo memorialo, pataiso pareigūnus sakančius “užknisa“ ir t.t.), bet bylą išsprendžia. Nors ir nežino, kas yra CalvinKlein.
O pabaiga tokia, kokios niekas nesitikės. Net tokia netikėta, kad knyga skaitau jau gal ketvirtą kartą ir pabaiga mane vis dar nustebina. Todėl primygtinai rekomenduoju (ir piešinukas kažkur  dešinėj sako tą patį).

Angliškai knyga vadinasi “Dead famous“, lietuviškai “Mirtis tupykloje“. Kad ir kaip bežiūrėčiau, panašumo nematau. Tikriausiai su Google translator iš anglų buvo verčiama į japonų, tada į ispanų, kinų, indų ir galiausiai lietuvių kalbą. Vertimas yra tikriausiai didžiausia knygos bėda, žinoma, daugelis angliškų išsireiškimų lietuviškai skamba, kaip cool wannabe, bet dirbtinis “coolness“ irgi nieko gero (paduoda plastmase ir kitais nesveikais literatūros papildais). Stebuklingai mane erzino, kad moters krutinę, liaudyje vadinamą papais, verčia ne į man labiau priimtiną “buferius“, bet į keistus “bufetus“.

Pažymys – 9. Gal net ir kiek daugiau. Labai tinkama tiems, kurie mėgsta lengvus skaitalus. Nes šis skaitalas ne tik lengvas, bet ir geras 🙂

Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: Dead famous
Puslapiai: 318
Leidykla: Alma littera
Metai: 2004
Kaina:  6.99 (išpardavimas! Iš tiesų -26,70)

(c) Rikošetas

Reklama
2 comments
  1. ezerosala said:

    Knygų (ir filmų) pavadinimus leidėjai/platintojai laiko grynai marketinginiu reikalu ir labai net dažnai vertėjo nuomonė nėra lemiama. O tiems: kad tik labiau intriguojančiai skamba – ir valio! Juk daugiau nupirks. O kai kuriuos pavadinimus išvertus tiksliai, taip pavadinti knygą būtų nesąmonė. Dėl išsireiškimų vertimo – šiais žaibiško greičio laikais mažai kas turi finansines galimybes versti lėtai ir pasimėgaujant. Tada kažin ar uždirbtų minumumą. Dėl to gaila, aišku, labai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: