Jurgis Kunčinas – Tūla

„Tada aš pakėliau akis ir pažvelgiau priešais: už pamerktų gėlių, už žalsvų taurių ir kavos puodelių nutrupėjusiais ar nukramtytais kraštais pamačiau tave, Tūla.“

Girdėjau nemažai gerų atsiliepimų apie „Tūlą“ (vienas iš jų kabo dešinėje šio puslapio pusėje :) ), tačiau perskaitęs likau gerokai nustebintas, nes romanas buvo visiškai kitoks negu tikėjausi. Ir dabar jau nebe taip svarbu, kokio tikėjausi, svarbu tai, koks jis buvo.

O buvo įtikinantis, hipnotizuojantis, paliečiantis.

Romano herojus – laisvamanis, valkata, girtuoklis. Patyręs ir kalėjimų, ir ligoninių, nuolat geriantis, išgėręs arba besirengiantis tai daryti. Vilnius yra jo namai, tačiau daugelyje Lietuvos, o ir užsienio miestų jis turi pas ką apsistoti, su kuo vaišintis ar permiegoti.

Tuo tarpu Tūla – aukščiau aprašomo herojaus sudievintas ir visiškai garbinamas, trokštamas bei mistikos kupinas objektas.

Judviejų susitikimai visuomet apgaubti kažkokios paslapties ir nežinomybės. Gaivališkumo būsenos, visiško atsidavimo ir džiaugsmo. Būtent apie tai ir yra šis romanas. Apie tą, kuris yra pamišęs ir tą, kuri, jo akimis, yra verta pamišimo.

Negalima sakyti, kad tai meilės istorija, tai tiesiog istorija – tarp gyvenimo ir mirties.

Pati romano pradžia ganėtinai lėta. Čia nuo nulio kuriami pastatai, upės, žmonės ir visa kita aplinka, kurioje vėliau skaitytojas privalės gyventi, kuria privalės patikėti, kurią privalės įsileisti į save. Taigi pradžioje lėtai, tačiau nuosekliai statomos dekoracijos, sukama aplink ir aplink, kartkartėmis, atrodytų netyčia, užkabinant vieną ar kitą esminį akcentą. Visas tekstas tarsi iš lėto maišomi dažai, kurie vėliau suguls į kerintį piešinį.

Pastačius dekoracijas, veiksmas po truputį greitėja, kol galiausiai taip įtraukia, kad knygą sunku ir bepaleisti iš rankų. Tekstas tiesiog prašosi skaitomas, o pačioje pabaigoje – iš viso nutrūksta nuo grandinės ir susilieja į didelį margą reginį.

Jeigu reiktų šį romaną apibūdinti vienu žodžiu, tai geriausiai čia tiktų žodis „pachmielas“. Ir jokių išimčių – tiesiog „pachmielas“ iš kurio neįmanoma ištrūkti. Kažkuo slegiantis, bet kažkuo ir džiuginantis, kažkuo pilkas, bet kartu – spalvotas, kažkuo svetimas, bet čia pat – kažkuo savas.

Dėl tokio savo “pachmieliškumo” šis romanas tikrai tiks ir patiks ne visiems. Tačiau, manau, jį perskaitę, tikrai nesigailės tie, kuriems patinka Gavelis ir/ar Bukowskis, nes panašumų su šiais autoriais “Tūloje” apstu.

Man patiko, o jeigu reiktų tiksliai pasakyti kuo – turbūt nesugebėčiau. Manau, svarbiausia vis tik yra tai, kad perskaičius, istorija dar kažkurį laiką gyvena tavyje, kad tiesiog norisi eiti ir susirasti tas vietas, kuriose buvo Tūla.

Tūlos vietas.

Vertinimas: 9/10

Kita informacija:
Puslapiai:
197
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Metai: 1993 m.
Kaina: ~10-15 Lt.

(c) veikiantis

About these ads
12 comments
  1. vjusta said:

    Pradėjau skaityti…ir nepabaigsiu. Neužkabino manęs…

  2. Dori said:

    Laukia savo skaitymo eilės :) girdėjau taip pat daug gerų atsiliepimų

  3. du kartus esu perskaitęs maždaug pirmus dvidešimt puslapių: taip gražiai ten parašyta, kaip gražiai ten parašyta ;) nežinau, kodėl taip ir neskaitydavau toliau.

  4. Kotryna said:

    Povilai, paskutinieji 20 – va ten tai… net šiurpai kaip gražu.

  5. na, kaip ir rašiau, man pradžia pasirodė truputį lėtoka ir šiek tiek ištęsta, tai gal tas ir “nepakabino” kaip reikiant skaityti toliau :)
    beje, visai netyčia vakar aptikau tavo blog’ą, tai taip atsitiktine tvarka paskaitinėjau šen bei ten, tai ypač įstrigo tas apie rusišką ruletę ir apie pavojingus poetus :)) smogiančiai, kai sakant :)
    dar dabar šypsaus prisiminęs :))

  6. povilas said:

    šią vasarą pagaliau perskaičiau Tūlą. perskaitęs pagalvojau, kad Kunčino trumpoji proza man gal labiau patinka, nei tas romanas, bet praėjus kuriam laikui pradėjau jausti, kad noriu vėl skaityti Tūlą. kažkaip keistai.

  7. girios_egle said:

    to povilas
    patiko tavo blogas ;)

    O TŪlą skaičiau daug kartų. Keista, bet ją į rankas paimu – kai būna liūdna ir tada pasidaro geriau.

  8. Karolis said:

    Atsiprašau už sutrukdymą, (o gal kaip kam ir spam’ą :] ), bet yra sukurtas tinklalapis http://www.skaitytojai.lt , kur galite patalpinti geriausius savo blogų įrašus.

  9. ach…kokia knyga! kai gyveni Vilniaus senamiesty, negali nesniukstineti kaip Tula

  10. vaida said:

    kur gauti galima sia knyga nusipirkti?

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 42 pasekėjų

%d bloggers like this: